Sveikiname kolegę ir linkime naujų pergalių!

 

J. Pupeikė pristatė temą „Eco-friendly methods for developing electrically conductive textiles: using plasma treatment and PEDOT:PSS coatings“ (liet. „Ekologiški elektrai laidžios tekstilės kūrimo metodai: plazminis apdorojimas ir PEDOT:PSS dangos“).

 

Mokslininkė su kolegomis tobulina ateities drabužius – vadinamąją dėvimąją elektroniką, kurios pritaikymo galimybės bus labai plačios.

 

„Naujausi pokyčiai tekstilės, elektronikos, informacinių technologijų, pažangių medžiagų ir polimerų tyrimų srityse atveria kelią išmaniųjų tekstilės medžiagų kūrimui ir platesniam pritaikymui. Vis didesnę reikšmę žmogaus gyvenime įgauna dėvimoji elektronika (e-tekstilė), t. y. tekstilinė sistema sudaryta iš tekstilės medžiagoje integruotų netekstilinių elementų ir elektronikos.

 

Tekstilė yra tarsi sąsaja tarp ją dėvinčio žmogaus ir aplinkos, turinti didelį bei nuolatinį paviršiaus kontaktą, todėl tinka naudoti medicinoje ir sporte ilgalaikiam žmogaus sveikatos stebėjimui, kūno rengybai, asmens apsaugos priemonėms, darbo rūbams ir kt.

 

Pastaruoju metu tekstilei laidumą suteikiančios polimerinės medžiagos sulaukia vis didėjančio tyrėjų susidomėjimo kuriant jutiklius biomedicinos, belaidžio ryšio antenų, energijos kaupimo ir kitose srityse. Kadangi laidūs organiniai polimerai yra lengvi ir lankstūs, jie gali būti pritaikomi ant tekstilės nepažeidžiant jos lankstumo. Be to, laidžių polimerų tirpalai yra patogūs apdorojant tekstilę ir gali būti lengvai integruojami į tradicines tekstilės apdailos technologijas, tokias kaip dangų formavimas, dažymas ir marginimas“, – teigia Julija.  

 

 

 

Pasak jaunosios mokslininkės, jos ir kolegų atliekamų laidžių tekstilės medžiagų tyrimų tikslas – aplinkai draugiškais apdailos metodais suteikti geras elektrinio laidumo ir ilgalaikio dėvėjimo savybes, neprarandant pirminio medžiagos lankstumo.

 

„FTMC Tekstilės technologijų skyriuje ir savo stažuotės Vokietijoje metu, elektrinio laidumo tekstilei suteikimui naudojome prigimtinių laidžių savybių polimerą poli-(3,4-etilendioksitiofen)-polistireno sulfonatą (PEDOT:PSS), žvelgdami į jį kaip į „laidų rūgštinį dažiklį“.

 

Paprastai tradicinėje tekstilės medžiagų cheminėje apdailoje naudojami dideli vandens ir elektros kiekiai. Tam, kad sumažintume jų sąnaudas, „šlapią“ 100 proc. vilnos audinio pirminio plovimo metodą pakeitėme „sausu“ – medžiagos paviršių modifikavome azoto dujų plazma. Dėka taikyto „sauso“ metodo, buvo suaktyvintas ir „nuvalytas“ audinio  paviršius, pagerėjo pluošto vilgymo ir absorbcinės savybės. Laidaus polimero danga ant plazma apdoroto vilnos audinio buvo suformuota neseniai įsigytu skaitmeninio marginimo įrenginiu „CHROMOJET. TableTop Printer“, – pasakoja J. Pupeikė.   

 

Eksperimentų rezultatai nenuvylė: atlikti PEDOT:PSS dengtų tekstilės bandinių savybių tyrimai parodė, kad FTMC sukurtos medžiagos ne tik laidžios elektrai, bet ir yra lanksčios, atsparios skalbimui bei trinčiai – kas labai svarbu kuriant e-tekstilę.

 

 

 

Julija su kolegomis ateityje planuoja tirti PEDOT:PSS dangomis apdorotos tekstilės antimikrobines savybes bei bendradarbiauti su kitais tyrėjais kuriant tekstilinius jutiklius.

 

„Esu dėkinga už pagalbą ir mokslines žinias FTMC Tekstilės technologijų skyriaus kolektyvui bei Vokietijos tekstilės tyrimų centro „Deutschen Textilforschungszentrum Nord-West“ (DTNW), kuriame atlieku stažuotę, grupei“, – sako apdovanojimą pelniusi tyrėja.

 

J. Pupeikės doktorantūros tema – „Elektrai laidžių polimerų taikymas tekstilės medžiagoms“ (vadovė: dr. Audronė Sankauskaitė). Pernai Julija laimėjo Vokietijos fondo DBU projektą ir, kaip minėta, šiuo metu stažuojasi DTNW centre. Europos medžiagotyros draugijos simpoziume ji pristatė savo temą, kuri ir buvo paremta Lietuvoje bei Vokietijoje atliktais tyrimų rezultatais.