Sveikiname kolegą ir linkime nesustoti!
Matas užsiima įdomia ir aktualia tema – silicio (ir kitų) saulės elementų spalvinimu. Tą mokslininkas daro panaudodamas įvairių medžiagų dangas. Kam to reikia? Pasak fiziko, šiandien saulės elementai vis labiau pritaikomi ant pastatų – ir kyla poreikis, kad ši naudinga „dekoracija“ atrodytų estetiškai. Kita vertus, labai svarbu, suteikiant elementui norimą spalvą, jo „nesugadinti“ ir išlaikyti prietaiso efektyvumą. Štai čia ir prasideda visas darbas.
„Didžioji dalis saulės modulių yra statomi laukuose kaip elektrinės, kad gamintų kuo didesnę energiją. Bet pamažu pereinama prie kitokio pritaikymo – automobiliuose, ant namų stogų ir sienų, kad elektros energija būtų arčiau vartotojo. Be to, saulės elementams skirtų žemės plotų vis mažėja, sklypų kainos brangsta. O ant pastatų yra labai daug laisvos vietos.
Užsiimti šiuo darbu mane paskatino ir tai, kad dabartiniai egzistuojantys komerciniai spalvinimo sprendimai yra gan riboti, jų nėra daug“, – sako FTMC fizikas.
(Disertacijos gynimas. FTMC nuotrauka)
Jis priduria, kad spalvinant saulės elementą tenka ieškoti kompromiso: jeigu įprasta juoda spalva saulės šviesą „priima“ labiau, kitos spalvos tą šviesą jau atspindi – tad dalis energijos yra prarandama:
„Iš dalies dėl šios priežasties kurdamas funkcines dangas aš nedariau labai daug sluoksnių. Kuo daugiau sluoksnių, tuo ryškėja spalva – tačiau didėja ir energijos nuostoliai. O ir šiaip tokia integruota fotovoltika yra technologiškai brangesnė. Tad manau, kad neapsimoka statyti saulės modulius, kurie būtų labai gražūs, bet neefektyvūs.“
Savo tyrimams M. Rudzikas panaudojo specialias dangas, pagamintas iš įvairių cheminių junginių – indžio alavo oksido, titano oksido, aliuminio oksido, cinko oksido ir kt. O labiausiai mokslininkas džiaugiasi, kad disertacijos metu pavyko optimizuoti Braggo reflektorių – optinį įrenginį skirtą saulės elementams – ir jį realizuoti pigia zolių gelių technologija. Pabrėžtina, kad gautų saulės modulių spalvos ryškumas yra apie 2–3 kartus didesnis lyginant su įprastais komerciniais sprendimais.
(Disertacijos gynimas. FTMC nuotrauka)
„Su kolegomis toliau vystome šią technologiją. Tikslas – ją komercializuoti, liko dar nemažai iššūkių. Tačiau jau yra pagaminti 20x20 cm dydžio bandiniai. Patys pirmieji, kurie mums pavyko, buvo 5x5 cm, tad mastelis jau padidintas ir parodyta, kad tai galima realizuoti.
Manome, kad tai yra perspektyviausia technologija dėl lankstesnių spalvinių parametrų, kuriais galima lengviau manipuliuoti keičiant sąlygas“, – teigia naujasis mokslų daktaras.
FTMC informacija