Sveikiname kolegą, sėkmės tolesniuose darbuose!

 

Gustas tikisi, kad šis jo darbas įneš savo indėlį tobulinant šviesolaidines technologijas, tinkamas mažiesiems palydovams, duomenų apsaugai, kvantinei komunikacijai ir kitoms visuomenei svarbioms sritims.

 

„Mano darbo esmė tokia: itin trumpiems didelės smailinės galios lazeriniams impulsams sklindant optinėmis skaidulomis, stebimi įvairūs netiesinės optikos reiškiniai, dėl kurių gali išplisti impulso spektras – arba impulsas gali būti konvertuojamas į kitus bangos ilgius. Šie reiškiniai atveria galimybes naujiems taikymams ir leidžia išvengti kai kurių ribojimų, su kuriais susiduriama naudojant impulsinius šviesolaidinius lazerius.

 

Darbą sudarė dvi dalys. Pirmojoje buvo tyrinėjamas šviesolaidinio lazerio bangos ilgio keitimas į regimojo ir artimojo infraraudonojo diapazono bangos ilgių ruožus panaudojant specialiai netiesinei sąveikai sukurtus fotoninių kristalų šviesolaidžius. Generuoti impulsus artimojo infraraudonojo diapazono ruože yra svarbu dėl šiuo metu sparčiai besivystančios kvantinės kriptografijos, kuri ateityje, manoma, bus plačiai naudojama jautrių duomenų apsaugai.

 

Sukurta schema naudoja vien šviesolaidinius komponentus, dėl to gali būti integruojama į itin mažų matmenų sistemas, tokias kaip CubeSat palydovai.

 

 

 

Antroje tyrimų dalyje pademonstruota impulsus regeneruojanti grandinė leidžianti iš ilgų ir nespūdžių diodinio lazerio impulsų suformuoti trumpus ir spūdžius [suspaudžiamus] impulsus, kurių trukmė gali siekti kelis šimtus femtosekundžių [į vieną sekundę „tiltpų“ milijonas milijardų femtosekundžių].

 

Šie tyrimai svarbūs tuo, kad pradiniai impulsai iš lazerinio diodo į aprašytą regeneratorių gali būti įleidžiami įvairiais pasikartojimo dažniais, dėl to galima realizuoti geros kokybės ir derinamo pasikartojimo dažnio trumpų impulsinę veiką. Derinamo pasikartojimo dažnio šaltiniai yra svarbūs impulsais apdirbant įvairias medžiagas, kadangi keičiantis lazerio pluošto skenavimo greičiui atitinkamai turi keistis ir impulsų pasikartojimo dažnis“, – sako G. Liaugminas.

 

FTMC lazeristas priduria, kad disertacijos metu atlikti optinio dažnio keitimo tyrimai paskatino dar labiau domėtis kvantine komunikacija – ir toliau tęsti savo darbus šia kryptimi. Taip pat jis džiaugiasi galėjęs pademonstruoti metodą, leidžiantį stabilizuoti lazerinio diodo impulsus ir stebėti jo formavimosi dinamiką.