Viena jų, įvykusi balandžio 24 d., pavadinta „Žalioji chemija: tvarios ateities link“. Dalyviai – JAV chemikai prof. dr. Makeda Tekle-Smith (Kolumbijos universitetas) ir dr. Andrew Punis (Kalifornijos universitetas) bei FTMC Nanoinžinerijos skyriaus doktorantė Pamela Rivera.

 

Atkreipiamas dėmesys, kad žmonės dažnai mano, jog chemija yra pavojingas ir aplinkai nedraugiškas reikalas. Tačiau mokslo bendruomenė stengiasi pakeisti šią nuomonę ir vis daugiau pasakoja apie tvarius mokslinius tyrimus.

 

 

 

„Klimato kaita yra aktuali tema šiandieninėje visuomenėje. Ne tik chemikai, bet ir visų sričių specialistai turėtų siekti, kad jų veikla būtų tvaresnė. Žinoma, chemikams tai ypač aktualu, nes mūsų kasdienis darbas susijęs su pavojingomis medžiagomis, su kuriomis kitų sričių žmonės neturi galimybės susipažinti.

 

Kartais žmonės yra pernelyg susikoncentravę į savo darbą ir nemato toliau savo nosies, ypač kai patiria stresą ar yra kaip nors suvaržyti. Visada vertėtų stabtelti, įvertinti savo darbus ir permąstyti galimybes, kaip perdirbti, mažinti kenksmingas atliekas bei taupyti energiją“, – teigia diskusijoje dalyvavusi Pamela.   

 

Tiesa, ji pati yra susidūrusi ir su nepagrįstais stereotipais: „Esu dirbusi maisto gamybos srityje, ir girdėjau, kaip žmonės dažniausiai blogai vertina maisto priedus – net jei jie yra tik sintetinės natūralių mineralų ir vitaminų, kuriuos jie paprastai vartoja, formos.“

 

 

 

Iš Peru kilusi P. Rivera šiuo metu su kolegomis FTMC tobulina lazeriu indukuoto grafeno pagrindu sukurtus elektrocheminius jutiklus, skirtus matuoti nuolatinį cinko kiekį augaluose. Tikimasi, kad šie jutikliai padės stebėti tręšimo programų efektyvumą.

 

Kaip šis darbas prisideda prie žaliosios chemijos vystymo?

 

„Šiuo metu dirbu su elektroanalize. Ši sritis yra labai perspektyvi ekologiškai analitinei chemijai, nes leidžia atlikti tikslią cheminę analizę iš mažų mėginių ir be intensyvaus mėginių paruošimo. Be to, tai leidžia atlikti analizę realiu laiku ir reikalauja mažiau energijos.

 

Elektroanalizė, palyginus su kitomis analitinės chemijos šakomis, ypatinga tuo, kad mūsų kasdienis įrankis yra paprastas potenciostatas, kuris sunaudoja gan nedaug energijos, jei lyginsime jį su kitais metodais, pavyzdžiui, vibracine spektroskopija, chromatografija ar masių spektroskopija. Tačiau mes siekiame sukurti naujus metodus, kuriais būtų galima pasiekti panašų jautrumą ir tikslumą“, – sako jaunoji mokslininkė.

 

Konferencijos „Open Readings“ diskusiją „Žalioji chemija: tvarios ateities link“ (anglų k.) žiūrėkite „Open Readings“ feisbuko paskyroje paspaudę šią nuorodą (nuo 1:36:27)