News & Events

Back

Events and ads

2024. 04. 23 -

Mokslininkės kelią pasirinkusi lazeristė dr. L. Grinevičiūtė: savo darbe atrandu vis ką nors naujo

Dr. Lina Grinevičiūtė. FTMC nuotrauka
Šį antradienį prasidėjo 67-oji tarptautinė fizikos bei gamtos mokslų studentų konferencija „Open Readings 2024“.
 
Renginys tęsis iki 26 d., o jame susirinko keli šimtai dalyvių iš Lietuvos ir ne tik. Jaunieji mokslininkai beveik visą savaitę pristatys atliktus tyrimus gamtos mokslų ir technologijų srityse. Taip pat atvyko ir kviestiniai lektoriai – pasauliniu lygiu pripažinti mokslininkai.
 
Vienas iš ypatingų konferencijos renginių šiandien – diskusija „Karjeros kryžkelė: industrinė ar akademinė kryptis?“. Ją inicijavo kviestinė „Open Readings“ lektorė, lazerių fizikos ekspertė, Šveicarijos federalinio technologijų instituto profesorė Ursula Keller. O viena iš diskusijos dalyvių – FTMC Lazerinių technologijų skyriaus Optinių dangų laboratorijos vadovė dr. Lina Grinevičiūtė.
 
Ji yra viena sėkmingiausių mūsų Centro jaunųjų mokslininkių, pelniusi garbingą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos apdovanojimą už geriausią 2021 m. daktaro disertaciją.
 
 
(Diskusijos akimirka. FTMC nuotrauka)
 
Šiandienos diskusijoje kalbėta apie tai, kas lemia, kad jauni talentai pasirenka darbą įmonėse ar tęsti mokslininko karjerą – ypač parašius disertaciją. Taip pat aptarti industrinio ir akademinio pasaulių privalumai ir trūkumai, dalintasi savo asmeninėmis patirtimis.
 
L. Grinevičiūtė mano, kad viena sritis nėra pati savaime geresnė už kitą: „Negali visi būti mokslininkais ar atvirkščiai, dirbti tik įmonėse. Pusiausvyra turi išlikti.“ Pasak lazeristės, iki šiol yra išlikę įvairių mitų, kurie trukdo jaunam žmogui pasirinkti jam patinkantį karjeros kelią.
 
„Galvojama, kad, jeigu nueisi į įmonę, tavęs lauks nuobodus darbas, nuolat darysi tą patį, vykdydamas užsakymus. Yra ir mitas, kad mokslininkai užsiima vien tik formulėmis, labai nutolę nuo realybės, nuo įmonių – ir sprendžia kažkokias nežemiškas problemas. Tai irgi yra netiesa.
 
Be abejo, turime mokslinių grupių, kurios užsiima grynai fundamentiniais tyrimais, tačiau Lietuvoje taip pat yra daug mokslininkų, kurie bendradarbiauja su įmonėmis“, – sako fizikė.
 
 
(Dr. Lina Grinevičiūtė. Hernandez & Sorokina / FTMC nuotrauka nuotrauka)
 
Lina pati pasirinko darbą mokslinėje įstaigoje – FTMC, nors, dar studijuodama magistrantūrą, galvojo, kad mokslininke tikrai nebus. Tačiau, kai netikėtai susipažino su mūsų Centro lazeristais, ją itin pradėjo dominti akademinė sritis, ir galiausiai tapo FTMC komandos nare.
 
„Supratau, kad man patinka, tai, ką darau. Patinka laisvė pačiai pasirinkti darbus, nuspręsti, kokią mokslinę temą vystyti toliau. Taip pat patinka dirbti su studentais, kurie ateina į FTMC, vykdyti projektus, bendradarbiauti su įmonėmis ar kitomis mokslo institucijomis, važinėti po konferencijas, pristatyti savo darbus... Aišku, reikia ir rašyti straipsnius, o tai gal nėra pati smagiausia dalis“, – juokiasi mokslininkė.
 
Šiandien ji vadovauja Optinių dangų laboratorijai ir džiaugiasi, kad jos ir kolegų nagrinėjamos temos yra aktualios ne tik mokslui, bet ir lazerių ar optinių dangų įmonėms: „Kai užsienyje pristatinėju mūsų darbus, prieina žmonės, klausinėja, nori bendradarbiauti... Jautiesi esantis pasaulinio lygio mokslininkas, labai geras jausmas.
 
Mano darbas labai įdomus, vis kažkas naujo įvyksta, vis ką nors naujo atrandi.“
 
 
(Vaizdas iš FTMC Lazerinių technologijų skyriaus Optinių dangų laboratorijos. Hernandez & Sorokina / FTMC nuotrauka)
 
Optinės dangos – tai yra plonytės laboratorijoje sukuriamos medžiagos, kurios padeda valdyti šviesą. Šiuo atveju, lazeriuose – kad galingi šviesos impulsai nesudegintų ar kitaip nesugadintų pačių lazerių įrangos. Kaip tai įsivaizduoti?
 
„Langas praleidžia šviesą, ir mes puikiai matom, kas už jo vyksta. Bet jeigu ant lango stiklo nusodintume optines dangas (labai plonas plėveles, kurios pasižymi skirtingomis optinėmis savybėmis), galėtume padaryti taip, kad langas taptų vaizdą visiškai atspindinčiu veidrodžiu. Kitu atveju – kad langas praleistų tik tam tikro bangos ilgio šviesą, o kitų – ne, ar dar kaip nors kitaip tą šviesą paveiktų.
 
Yra tokia problema: kurdami galingą lazerį, turime kažkokiu būdu suvaldyti jo spinduliuotę, jeigu norime ją panaudoti ką nors pjaustant, deginant ir pan. Tad kaip sukurti optinius elementus, kurie nebūtų pažeisti energingos spinduliuotės, o ją kontroliuotų?
 
Tai ir yra viena iš mūsų laboratorijoje vystomų tematikų – kaip padaryti optines dangas kuo atsparesnes lazerinei spinduliuotei“, – pasakoja dr. Lina Grinevičiūtė.
 
Tarptautinė jaunųjų studentų konferencija „Open Readings“ vyksta balandžio 23–26 d. dienomis FTMC, Saulėtekio al. 3, Vilniuje. Svarbiausieji renginiai nuotoliniu būdu tiesiogiai transliuojami „Open Readings“ feisbuko paskyroje bei LRT.LT portale.
 
FTMC informacija
Related news:
Untitled design - 2024-10-25T151039.323-2cbd9181a131863bdb8963b69f8a850b.png
2024. 10. 25 - Lazeristė dr. L. Grinevičiūtė – tinklalaidėje „Kavinė fantastiška“ Kaip veikia ir kaip neveikia lazeriai?
1. Justina Anulytė1-12dd9b2642127a185357b5471b402ed0.jpg
2024. 09. 27 - Lietuvių tyrimas apie švytinčias daleles – prestižiniame fizikos žurnale „Nanophotonics“ FTMC fizikai sukūrė metodą, kuris leidžia ilgiau išlaikyti stebimų dalelių fluorescenciją.
Mosklininkai-Science-2024_ETMnaujiena_1280x853_DR2_Final2-930x620-cc69d784075a949d7bd59d6670aaff99.png
2024. 09. 18 - „Įkvėpti mokslo“. Dr. Ernesta Bužavaitė-Vertelienė: „Nuo nematomos dalelės iki matomos šviesos: kelias lazerio link“ Rugsėjo 18 d., trečiadienį, 18:00 val. Energetikos ir technikos muziejuje.
Olegas-f7cbc5771007167c02ad1a7bb4220cde.jpg
2024. 08. 28 - Helmuto Šmidto universiteto fiziko dr. O. Pronino seminaras „Toward a compact XUV frequency comb source“ Jis yra vienas iš Nobelio premijos, skirtos už atosekundinius lazerius, laureato prof. Ferenco Krauszo mokinių.