FTMC yra vienas iš projekto partnerių, o stovyklą organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, bendradarbiaudama su Britų taryba Lietuvoje.

 

„Iš savo pusės, prie tokio renginio prisidėjau pirmą kartą. Pamatėme, kad kartu praleistas laikas moksleivėms neprailgo, joms buvo įdomu, tad galbūt ateityje organizuosime visos dienos apsilankymą FTMC. Mergaitės vėliau atsiliepė, kad joms labai patiko išgirsti mūsų kolegių sėkmės istorijas. Taip pat sakė nesitikėjusios, kad paskaitos metu galima taip nestandartiškai mąstyti – o tai ir buvo mano siekiamybė. Mūsų laboratorijos jas irgi sužavėjo.

 

Man atrodo, tai, ką pažadėjom, išpildėm – ir galbūt su kaupu. Užsimezgė ryšiai, kuriuos palaikome“, – dalijasi stovyklos ambasadorė, FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė.

(Dr. Rusnė Ivaškevičiūtė-Povilauskienė. FTMC nuotrauka)

Sėkmės ir drąsos istorijos

Atvykusios į FTMC, moksleivės pirmiausia išgirdo mūsų mokslininkių sėkmės istorijas. Optoelektronikos skyriaus tyrėja dr. Rusnė Ivaškevičiūtė-Povilauskienė pasakojo, kad pirmiausia domėtis mokslu ją vaikystėje įkvėpė tėtis, vėliau – fizikos mokytojas. Tapusi fizike, ji prisidėjo prie komandos, konstravusios antrąjį lietuviškąjį palydovą, kūrė saulės elementus, o vėliau buvo pakviesta į FTMC tyrinėti nematomos šviesos – terahercinių bangų.

Rusnė merginoms rekomendavo atrasti savo mėgstamą mokslinę sritį, išbandyti save vienoje ar kitoje laboratorijoje. „Yra žmonių, kurie įkvepia, yra ir tų, kurie iškvepia. Į tuos, kurie iškvėps, nelabai kreipkite dėmesio. Klausykitės tų, kurie įkvepia. Ir svarbiausia, įkvėpkit save“, – patarė mokslininkė.

Apie save papasakojo ir Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Evelina Dudutienė, kuri prisiminė linksmą istoriją: „Pradinėse klasėse mokytoja pasakė, kad nieko gero iš manęs nebus. Supykau, ir pradėjau penktoje klasėje labai gerai mokytis.“

Merginai labai patiko matematika, vėliau – fizika. Iš pradžių Evelina galvojo apie mokytojos darbą, tačiau sužinojo, kad jos pusseserė įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultetą. Padrąsinta šio pavyzdžio, tai ji padarė ir pati.

„Mokslas buvo sunkus, Mane šokiravo, kad aš nieko nesuprantu. Bet antrame kurse pradėjome eiti į laboratorijas, ir tada supratau, kad nesuprasti yra gerai. Tam ir dirbi, mokaisi, kad suprastum“, – dalijosi Evelina.

 

 

VU magistrantė, taip pat dirbanti Optoelektronikos skyriuje, Aistė Butkutė mokyklos metais negalvojo, kad studijuos fiziką. Jai sekėsi visi mokslai, tačiau pabaigusi dvyliktą klasę dar neturėjo konkrečių minčių, kur stoti. Galiausiai apsispręsti paskatino netikėta priežastis: „Iš visų savo egzaminų fiziką išlaikiau prasčiausiai, tad ir nusprendžiau studijuoti šį dalyką – nes, reiškia, bus ko dar pasimokyti“, – šypsojosi Aistė.

 

Ji pasirinko VU šviesos technologijų studijas, dirbo lazerių laboratorijoje, bet paskui atvyko į FTMC pas Eveliną, dirbančią su puslaidininkiais bei lazerinėmis technologijomis.

 

 

 

Po šių prisistatymų sekė komandinė užduotis: FTMC mokslo ambasadorius, Lazerinių technologijų skyriaus doktorantas Vytautas Vosylius moksleivėms padovanojo 3D spausdintuvu sukurtų suvenyrų, primenančių aštuonkojus. Komandoms reikėjo surasti, kurio iš jų viena „koja“ ilgesnė už kitas.

 

„Tai štai, galėjote šiek tiek patirti darbo grupėje. Gyvenime ir darbe turime skirtingas roles, tad svarbu suprasti, ką mėgsti daryti – ir imti tą daryti“, – patarė Vytautas, trumpai ir su šypsena pristatęs, kodėl tapo mokslininku: „Mano abu tėvai yra mokytojai, o močiutė rašo vadovėlius...“

 

 

 

FTMC Nanotechnologijų skyriaus doktorantė, chemikė Raimonda Bogužaitė dar vaikystėje sakydavo, kad bus mokslininkė: „Tad geriausia daryti tai, apie ką svajoji.“ Tiesa, kai mokykloje prasidėjo chemijos pamokos, ji suprato, kad nieko apie tai neišmano. Bet nenusiminė – vieną savaitgalį prisėdo prie vadovėlio, užsipildė žinių spragas ir daugiau chemijos „nebepaleido“.

 

Ji šiandien sintetina (kuria) chemines medžiagas polimerus, tobulina įvairiuose jutikliuose taikomus molekulinius „pirštų atspaudus“. Tačiau Raimondos veiklos vien laboratorija neapsiriboja – ji daug savanoriauja, prisideda puoselėjant Marijampolės kultūrinį gyvenimą. „Nebūtina pasirinkti tiktai vieno gyvenimo kelio. Jeigu spėjat daryti daugiau – išdrįskit“, – kvietė chemikė.

 

Ir tai dar ne viskas. R. Bogužaitė anksčiau sakydavo, kad gyvenime niekada nebus mokytoja. Ir štai, dabar ji mokytojauja, lanko gretutines pedagogikos studijas.

 

 

 

 

Stovyklos TEAM STEAM ambasadorė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė pradėjo antrąją susitikimo su moksleivėmis dalį. Renginio dalyvės susiskirstė į grupes ir gavo užduotį: parašyti tris pagrindines grėsmes, kurios, jų manymu, kelia didžiausią pavojų žmonijai.

 

Užsivedė diskusija: mokinės pristatė tokias aktualias temas kaip klimato kaita, pasaulinio karo grėsmė, klausimai dėl sparčiai augančios žmonių populiacijos ir kt.

 

Mažena pakvietė žvelgti plačiau ir aptarė grėsmes iš kosmoso, kurios gali ištikti Žemę po kelių šimtų, milijonų ar milijardų metų – o stovyklos dalyvės pateikė siūlymų, kaip išvengti asteroido smūgio ar ką daryti, kai pradės gesti Saulė.

 

M. Mackoit-Sinkevičienė papasakojo ir apie neįtikėtinai skambančią, bet teoriškai įmanomą idėją: mes galime išjudinti pačią Saulę! Tam reikia sukurti šviesos dalelių fotonų srautą ir jį nukreipti į mūsų žvaigždę. Kam to gali prireikti? Ogi siekiant pasprukti nuo juodosios skylės, jei ji kažkada tolimoje ateityje pernelyg priartėtų prie mūsų planetos.

 

Tiesa, be perstojo šviečiant tokį spindulį, Saulė iš savo orbitos pradėtų judėti tik po 10 tūkstančių metų. Tačiau, pasak Maženos, mokslininkai kartais turi būti pasirengę mąstyti nestandartiškai ir numatyti ėjimus labai ilgam laikotarpiui į priekį.

 

 

 

Pasibaigus šiai paskaitai-diskusijai, dalyvės iš arti pamatė, kur atliekami moksliniai tyrimai.

 

FTMC Puslaidininkių optikos laboratorijos darbuotojai dokt. Karolis Adomavičius ir Austėja Trečiokaitė pristatė lazerinę technologiją, kuri padeda išsamiai pamatyti akies tinklaidę bei kitus audinius; o Katalizės skyriaus chemikė dr. Ina Stankevičienė parodė, kaip laboratorijoje vyksta metalų nusodinimas, pademonstravo vaizdingų eksperimentų ir viešnias pavaišino skystu azotu šaldytais sausainiais.