News & Events

Back

Events and ads

2024. 04. 04 -

Dr. M. Mackoit-Sinkevičienė – apie „Pasivaikščiojimus“, būsimą susitikimą su Nobelio premijos laureatais ir stebinančius moksleivius

Dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir Rytis Zemkauskas. Asmeninio archyvo nuotrauka
FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikė, mokslo populiarintoja dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė pastaruoju metu dalyvavo įvairiose svarbiose veiklose, o viena naujausiųjų – interviu legendinėje TV laidoje „Pasivaikščiojimai“!
 
„Maženos sritis – kvantinė fizika, tačiau mano dėmesį traukia tai, kaip populiariai ir aiškiai ji geba pasakoti apie sudėtingus dalykus visiems“, – sako laidos vedėjas Rytis Zemkauskas.
 
Nuoširdų pokalbį apie mokslą ir ne tik žiūrėkite LRT mediatekoje paspaudę šią nuorodą.
 
Kiek anksčiau pasirodė Info TV laidų ciklas „Moterys inovatorės“, kurio viena herojių buvo Mažena.
 
Ją kalbiname apie šiuos interviu, taip pat – apie laimėtą Lietuvos mokslų akademijos konkursą Voketijoje dalyvauti susitikime su Nobelio fizikos premijos laureatais bei įkvėpusią Lietuvos moksleivių mokslinę konferenciją.
 
 
(Dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir Rytis Zemkauskas. Asmeninio archyvo nuotrauka)
 
Kaip buvai pakviesta į „Pasivaikščiojimus“? Sutikai iškart?
 
Atsimenu, kaip gavau žinutę iš Ryčio Zemkausko, kuris parašė, kad jau keletą dienų ieškojo mano kontakto per kolegas. Perskaičiusi šią žinutę sunkiai parinkau tinkamus žodžius. Kažkada, žiūrėdama dar pirmuosius pasivaikščiojimus su Valdu Adamkumi, Tomu Venclova, Ingrida Šimonyte, galvojau, kokie nuostabūs žmonės kalbinami ir kokia puiki laida, kurioje mes galime pamatyti ir išgirsti šių žmonių mintis...
 
Pakliūti į šią laidą nedrįsau net pasvajoti... Todėl paklausiau: „Kodėl būtent aš?“, nes nesijaučiau verta. Pasirodo, Rytis žino apie mano veiklas ir jam patinka tai, ką ir kaip darau. Jis manyje įžvelgė šią kompleksinę asmenybę per mokslo sluoksnį ir tą jis atskleidė savo laidoje.
 
Kas labiausiai įsiminė filmavimo metu?
 
Tai laida, kurioje tiek daug gilių ir gerų klausimų, kuomet verda tikra nuoširdi diskusija – o diskusija truko net dvi valandas, iš kurių laidoje matote tik 26 minutes. Be filmavimo turėjome ir tikrąjį pasivaikščiojimą po Kauną, pakilome Žaliakalnio funikulieriumi (pirmu tokiu įrenginiu Lietuvoje), ir šis pasivaikščiojimas palydėjo mane tiesiai į mokslo renginį – iškart po filmavimo ėjau tiesiai ant scenos EFEKT mokytojų konferencijoje.
 
Ką Tau reiškia sudalyvauti „Pasivaikščiojimuose“?
 
Tai legendinis televizijos projektas, kuriame kalbinamos Lietuvos kultūros, mokslo, sporto ir visuomenės figūros. Patekti į šią laidą laikoma prestižo reikalu. Ką man tai reiškia? Mano svajonė – susitikti ir pasivaikščioti kartu su laidos kūrėju, žymiu Lietuvos žurnalistu, televizijos laidų vedėju, prodiuseriu, dėstytoju ir knygų rašytoju Ryčiu Zemkausku – išsipildė.
 
Tai be galo aukšta kartelė. Jis be galo intelektualus vedėjas, su kuriuo galima kalbėtis apie viską: nuo kvantinių kompiuterių, CERN, fizikos kaip mąstymo metodo, dėstymo, televizijos, mano lenkiškų šaknų ir net Ludovico Einaudi (mano mėgstamiausio kompozitoriaus, kuris ir vedėjui patinka). Mes kalbėjomės apie susikalbėjimo svarbą tiek tarp pačių mokslininkų, tiek tarp mokslininkų ir visuomenės, apie švietimą ir universitetų transformaciją. Nustebsite sužinoję, kad pirmą kartą laidoje „Pasivaikščiojimai“ buvo naudojamos išnašos.
 
 
(Dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė pasakoja apie fiziką Holivudo filmuose. Dr. Zitos Sukackienės nuotraukos)
 
Pastarosiomis savaitėmis netrūko ir kitų įdomių pokalbių, renginių ar iniciatyvų, kuriose dalyvavai. Kaip FTMC mokslininkė ir mokslo ambasadorė kovo mėnesį Vilniaus „Minties“ gimnazijoje skaitei pranešimą respublikinėje konferencijoje „STE(A)M ugdymas: gamtos mokslų eksperimentinės ir praktinės veiklos“. Kas tai yra per renginys, kam jis skirtas?
 
Konferencija iš tikrųjų skirta STE(A)M ugdymui [šiuolaikiškam ugdymo būdui, kuris integruoja gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką – S. B.] mokyklose, o tiksliau – gamtos mokslų pamokose: fizikoje, chemijoje ir biologijoje. Konferencijoje aktyviai dalyvavo tiek mokytojai, tiek moksleiviai. Į konferenciją atvyko geriausi moksleiviai, kurie ištisus metus po pamokų nuosekliai atlikdavo savo tyrimus ir jų galutinius rezultatus galėjo pristatyti būtent šioje konferencijoje. Tai jų pirmieji pristatymai.
 
Apie ką kalbėjai moksleiviams, koks buvo Tavo pranešimo tikslas?
 
Pranešimo pavadinimas: „Holivudo Fizika – naujų formų link“. Pagrindinė žinutė mokytojams buvo, kad mokymo procese jie nebijotų išnaudoti įvairias formas, siekdami sužadinti jaunimo smalsumą. Šį kartą pasiūliau panaudoti kino filmus.
 
Retai susimąstome, kad emocijos vaidina svarbų vaidmenį mokymosi procese, todėl negali sau leisti ignoruoti mokinių ar studentų emocijų. Pedagogai turi pripažinti, kad besimokantieji yra panirę į populiariąją kultūrą, ir jų emocijos ir įvaizdžiai yra populiariosios kultūros dalis, t. y. jų kalba. Nors techninių žinių ir uždavinių sprendimo įgūdžių galime įgauti daug kartodamiesi ir spręsdami uždavinius, bet kūrybiniai ir nestandartiniai uždaviniai yra kitokie, jų sprendimai reikalauja gilesnio įsitraukimo ir apmąstymo, refleksijos. O refleksijas sukelia būtent emocijos, kurias sužadina menas – pasakojimai, teatras, literatūra, opera, filmai ir t. t.
 
Patariau kalbėtis apie fiziką per kino filmų prizmę, kad visi, kurie jaučia baimę fizikai, pamatytų kaip toji fizika sužiba naujame amplua. Paskaitos metu parodžiau skirtingų holivudinių filmo ištraukas ir aptarėme, ar tai, kas ten pavaizduota, gali būti iš tikrųjų, kokia fizika už to slypi – kad išmoktume naujai žiūrėti filmus.
 
Kokie pagrindiniai įspūdžiai iš šio renginio?
 
Didžiausią įspūdį paliko moksleivių pasirinktų temų įvairovė – nuo medaus sudėties iki fermento katalizės veikimo, nuo paprastos sėklos iki organizmo, ir t.t. Jie aiškinosi, ar Niutonas buvo teisus dėl dispersijos reiškinio, bandė nustatyti ultragarso greitį ore ir atlikti sniego užterštumo tyrimą, patikrinti, kiek veiksmingos yra antimikrobinės bioplastiko plėvelės, saugančios obuolius nuo gedimo. Buvo ištirta net kramtomoji guma ir perdirbto popieriaus sudėtis bei fizikinės savybės.
 
Be galo džiaugiuosi, kad į tokias konferencijas vis drąsiau yra kviečiami mokslininkai, nes čia susirenka dalyviai, kurie įdėmiai klausosi, turi polinkį į mokslą. Šioje konferencijoje dalyvavo net keli FTMC mokslininkai.
 
 
(Dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Asmeninio archyvo nuotrauka)
 
Kita tema: Lietuvos mokslų akademija (LMA) atrinko geriausius jaunuosius mokslininkus – kandidatus šią vasarą dalyvauti Lindau Nobelio premijos laureatų susitikime, Vokietijoje. Pati Lindau komisija galutinai atrinko tris Lietuvos atstovus. Gali išsamiau papasakoti apie šį konkursą?
 
Konkursas buvo organizuojamas keliais etapais – Lietuvoje ir Vokietijoje. Pirmame konkurso etape LMA turi galimybę nominuoti iki trijų talentingų studentų ir jaunųjų mokslininkų dalyvauti šiame renginyje. Jie remiasi Lindau pateiktais kriterijais. Antrame etape Lindau Nobelio laureatų susitikimų Taryba, kartu su Lindau Nobelio premijos laureatų susitikimų Fondu peržiūrėjusi visas kandidatūras, patvirtina išrinktųjų sąrašą.
 
Šiemet kartu su manimi jais tapo fizikas dr. doc. Julius Vengelis iš Vilniaus universiteto (pagrindinė jo mokslinių interesų sritis yra lazerių fizika bei netiesinė optika) ir fizikas dokt. Gediminas Usevičius iš Vilniaus universiteto. Jis elektronų paramagnetinio rezonanso spektroskopijos dėka tyrinėja perovskitų kristalus.
 
Kokios svarbos yra Lindau Nobelio premijos laureatų susitikimas?
 
Jis buvo sumanytas kaip forumas susitikti su Nobelio premijos laureatais bei talentingais jaunaisiais mokslininkais ir užmegzti tarpusavio ryšius. Šiais metais Lindau mieste, Vokietijoje, jaunieji mokslininkai iš viso pasaulio turės galimybę dalyvauti susitikimuose su fizikos Nobelio premijos laureatais, kur jie pristatys savo tyrimus, apmąstys savo karjerą ir kalbėsis su atrinktais jaunaisiais mokslininkais.
 
Renginio programa labai įvairi: Nobelio premijos laureatų bendros paskaitos, viešosios diskusijos, trumpesnės diskusijos su atskirais Nobelio premijos laureatais, partnerių renginiai, mokslo pusryčiai ir mokslo pasivaikščiojimai, kur jaunieji mokslininkai rūpimus klausimus su laureatais galės aptarti uždarose grupėse. Susitikime taip pat bus galimybė pristatyti savo tyrimus. Aš pateikiau savo tezes, ir šiuo metu vyksta pranešėjų atranka.
 
 
Ko labiausiai lauki tame susitikime? 
 
Ten dalyvaus net 39 Nobelio fizikos premijos laureatai. Kaip aš noriu paspausti ranką Alainui Aspectui ir Antonui Zeilingeriui – antrosios kvantinės revoliucijos gigantams kvantinės fizikos pasaulyje! Kaip noriu pasakyti Williamui Danieliui Phillipsui: „Sveiki, ar prisimenate mane?“ Kartą kartu skaitėme paskaitą, aš jam asistavau. Kaip aš noriu susitikti su kitų šalių išrinktais atstovais! Į šį susitikimą buvo atrinkta 600 mokslininkų iš 90 šalių.
 
Tai dar ne viskas. Gavai kvietimą dalyvauti „Login2024“ pranešėjų diskusijoje. Ar galėtum šiek tiek atskleisti, kas tai bus – ir apie ką kalbėsi?
 
Šiais metais Lietuvos mokslo taryba (LMT) pirmą kartą dalyvaus „Login2024“ konferencijoje. Iš LMT gavau kvietimą padiskutuoti, koks yra dabartinis mokslininko įvaizdis ir kaip jis keitėsi. Taip pat – kuo mokslininkas yra (ar galėtų būti) geresnis verslininkas.
 
Verta paminėti ir tai, kad buvai viena iš Info TV laidų ciklo „Moterys inovatorės“ herojių. Kokias inovacijas pati svajoji kurti Lietuvos moksle ir visuomenėje – ir kaip sekasi tai daryti?
 
Sunku atsakyti į šį klausimą... Taip, tai dokumentinė laida, unikalus projektas, kuriame dėmesys skirtas inovatorėms – moterims, kurios savo atkaklumu ir darbais įveikė kliūtis.
 
Esu užsibrėžusi labai daug, dabar bandau išsirinkti efektyviausią būdą, kaip galėčiau suspėti įgyvendinti bent pusę savo tikslų. Sausį pateikiau kelis mokslo projektus (vieną iš jų – tarptautinį, kuriame, jeigu pasiseks, būsiu vadove).
 
 
Tavęs visur pilna, kur pakviečia – neatsisakai. Iš kur semiesi tiek daug jėgų ir pozityvumo?
 
Dvi citatos, kuriomis stengiuosi vadovautis: „Reikalauk iš savęs, net jeigu kiti nereikalautų“, o kita – „Pamiegosiu po žeme“, bet pastarąja vadovaujuosi vis mažiau. O jeigu rimčiau, aš matau tame prasmę ir matau, kokį didelį pėdsaką šios veiklos palieka, nors ir pavieniuose žmonėse. Bet tai neįkainojama.
 
Kalbino Simonas Bendžius
Related news:
NobelPrize mini-53ef5cc8125c24d6a73d614a9f6297ff.jpg
2024. 10. 18 - Kandidatuokite į susitikimą su Nobelio chemijos premijos laureatais Vokietijoje! Dokumentai priimami iki 2024 m. spalio 18 d. 17 val.
nobel-2166136_1920-cc734e424fa65b7f64ebbfec55a9f6cf.jpg
2024. 10. 14 - LRT tinklalaidėje „Šviesi ateitis“ – dr. S. Orlovo komentaras apie Nobelio fizikos premiją Šis visas epizodas skirtas 2024 m. Nobelio premijų apžvalgai.
Nobel1-cf21c879bd615d84312cc1a371c839f7.jpg
2024. 10. 08 - 2024 m. Nobelio fizikos premija: atradimai, davę pradžią dirbtiniam intelektui Teksto autorius – FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus fizikas dr. Sergejus Orlovas.
Tyndal ir Mackoit-ca28e93397fb1a1467aab750dc5a4b35.jpg
2024. 08. 07 - Kodėl dangus yra mėlynas? Reportažas apie fiziką J. Tyndallį Dr. M. Mackoit-Sinkevičienė kalba LRT Klasikos laidoje „Ryto allegro“.