Viename iš jų – FTMC Tekstilės technologijų skyriaus sukurta apranga kariams. Neperšaunama išmanioji liemenė (vienas pirmųjų lietuvių išradimų, gavusių Bendro galiojimo Europos patentą) yra skirta dirbantiesiems ekstremaliomis sąlygomis, kai yra labai karšta arba šalta. Liemenės struktūroje esantys išmaniosios elektronikos komponentai padeda reguliuoti kūno temperatūrą: kai labai karšta, ši aprangos detalė karį vėsina, kai šalta – sušildo. 

 

Kita šarvinė liemenė – neskęstanti. Tiksliau kalbant, ji gali atlaikyti iki 180 kg svorį, ir yra pirmiausia skirta karinėms jūrų pajėgoms. 

 

Trečiasis eksponatas – manekenas, aprengtas kario kamufliažu iš audinio, kurį sukūrė Tekstilės technologijų skyrius.

 

 

 

„[atsikūrus Lietuvos kariuomenei] Pačios pirmosios mūsų kareivių uniformos buvo grynai medvilninės, lengvai plyšdavo ir dėvint greitai prarasdavo spalvas. Šią problemą padėjo spręsti bendradarbiavimas su NATO partneriais, atvėręs naują puslapį šiuolaikinių uniformų kūrimo istorijoje. Naujai sukurtas audinys pasižymi medvilnei būdingomis geromis jutiminėmis savybėmis, yra minkštas, malonus dėvėti prie kūno, tačiau tuo pačiu metu ir stiprus“, – metų pradžioje kalbėjo buvusi ilgametė Tekstilės technologijų skyriaus vadovė dr. Aušra Abraitienė.

 

Tuo metu Fizikinių technologijų skyrius parengė stendą apie elektromagnetinį ginklą – prietaisų sistemą, kuri kryptingai skleidžia mikrobangas į taikinį, kad šis nebegalėtų vykdyti savo funkcijų. Šiuo atveju, tokie ginklai (priklausomai nuo mikrobangų galingumo) gali nuslopinti, sukelti laikinus trikdžius ar net sudeginti elektroniką priešo radijo imtuvuose, ryšio sistemose bei – kas dabar labai aktualu – dronuose.

 

„Šiame stende bus demonstruojamas laboratorinis, gerokai sumažintas, maketas parodyti, iš ko dažniausiai susideda elektromagnetinis ginklas. Tos dalys būna tokios: mikrobangų generatorius, stiprintuvas ir kryptinė antena. Lankytojai pamatys generatorių ir anteną, taip pat – vieną iš dronų.

 

Įjungtas generatorius sukuria mikrobangas, o stiprintuvas jų signalą sustiprina (panašiai kaip garso stiprintuvai). Tuomet antena signalą nukreipia norima kryptimi, tarkim, į droną. Šis signalas, pasiekęs drono ryšio antenas, labai smarkiai padidina aplinkos triukšmą, ir dronas nebesugeba atskirti, kur yra naudingas signalas, o kur – triukšmas. Aparatas dėl to sustoja ore arba staiga leidžiasi ir sudūžta“, – sako FTMC Fizikinių technologijų skyriaus mokslininkas dr. Paulius Ragulis.

 

 

 

Kaip savo pranešime spaudai rašo Energetikos ir technikos muziejus, Nepriklausomybės link žengusi Lietuva žinojo, kad gali tekti gintis ginkluotomis pajėgomis. NATO užtikrinamas kolektyvinis saugumas buvo optimaliausias sprendimas siekiant išvengti naujo agresorių įsiveržimo. Ilgas ir sudėtingas procesas reikalavo politinio, karinio bei ekonominio pasirengimo ir viso truko daugiau nei 10 metų.

 

Interaktyvioje parodoje pristatomi senovinės ginkluotės eksponatai ir šiandien Lietuvoje vystomos aukštosios technologijos liudija apie šalies praeitį bei karinės pramonės evoliuciją. Tarp kelių dešimčių objektų galima išvysti istorinius pistoletus-kulkosvaidžius, mokomąsias granatas, šiandien naudojamą bepilotį orlaivį, telekomunikacijos įrangą, šiuolaikinius karo trofėjus ir daug kitų eksponatų, kuriančių Lietuvos-NATO istoriją, dabartį bei ateitį.

 

Parodos pavadinime taikoma NATO fonetinė abėcėlė, kurioje kiekvienai raidei priskirtas specifinis žodis. Šis standartas naudojamas siekiant išvengti klaidų ar nesusikalbėjimo tarp karių, ypač, jei jie yra iš skirtingų šalių.

 

Prisitaikydama prie kintančios tarptautinio saugumo padėties, NATO keičia savo struktūras ir strategijas. Lietuva, nedidelė plotu ir gyventojų skaičiumi šalis, prie aljanso prisideda aukštųjų technologijų kūrimu ir lyderiauja intelektiniais ištekliais.

 

Interaktyvi paroda veiks 2024 m. kovo 29–gruodžio 31 d. Parodos pristatymas – balandžio 6 d.