Tai – FTMC Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus mokslininkas dr. Povilas Šimonis, kuris ieško atsakymo į kvapą gniaužiantį klausimą – kaip Žemėje atsirado gyvybė?

Apie tai Povilas vaizdžiai, suprantamai ir įdomiai pasakoja tinklalaidėje „Mokslo sriuba“.

Jis tiria karštųjų paviršinių versmių hipotezę (angl. Hot spring hypothesis). Kuo ji nauja? Pagal ją, ankstyvoji gyvybė Žemėje atsirado ne vandenyne, bet Žemės paviršiniuose sluoksniuose, ugnikalnių aplinkoje. Dėl magmos įkaitęs požeminis vanduo ir nuolat pasikartojantys aplinkos išdžiūvimo-drėkinimosi ciklai, anot hipotezės, sudarė puikias sąlygas formuotis sudėtingoms molekulėms.

Manoma, kad maždaug prieš 4,5 milijardo metų šitaip „susiklijavo“ pirmosios tokios molekulės, kurios pamažu galėjo sudaryti vis sudėtingesnes makromolekulių bendruomenes – kol galiausiai virto kažkuo, ką šiandien galime laikyti ląstele.

Besistažuodamas JAV, P. Šimonis į tai gilinosi ir naudojo prietaisą, kuris laboratorijoje bando sukelti „dirbtinės ugnikalnio aplinkos“ sąlygas.

Apie šią hipotezę, Povilo darbus ir ateities planus – „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje, kurią veda Ignas Kančys.

Vaizdo įrašą žiūrėkite paspaudę šią nuorodą.