Atkreipdami dėmesį į vykstantį karą ir išreikšdami solidarumą su Ukraina, FTMC mokslininkai atliko nekasdienį eksperimentą. Jie tyrė, kaip plika akimi nematomas terahercinės šviesos bangas spinduliuoja dviejų valstybių heraldiniai simboliai, kurie „papuošė“ galio arsenido kristalėlius.

 

Šie simboliai – tai Gediminaičių stulpai ir stilizuotas Ukrainos trišakis, pagaminti iš aukso bei titano ir FTMC laboratorijoje litografijos būdu suformuoti ant kristalėlių. Atliktas eksperimentas su terahercais (spektrinė analizė) parodė, kad tyrinėti simboliai turi panašumų ne tik istoriniame, bet ir šviesos fizikos kontekste.

 

 

(Galio arsenido kristalai, ant kurių – šimtai plika akimi neįžiūrimų Ukrainos trišakių bei Gediminaičių stulpų „piešinių“. Dydžių palyginimas su (paauksuotu) centu. FTMC nuotrauka)

 

 

 

 

 

Šia tema publikuoto mokslinio straipsnio pagrindinė autorė – FTMC Optoelektronikos skyriaus praktikantė, VU fizikos fakulteto trečiakursė Barbora Škėlaitė. Ji pasakoja, kad minimos struktūros ant kristalų (tiktai kvadrato ar kitokių, paprastesnių, formų) yra dažnai tyrinėjamos, jos praverčia norimų terahercinės šviesos spektrų formavimui. O šįkart norėjosi išbandyti sudėtingesnes formas. Kokios jos bus, idėją davė visiems mums puikiai žinomi įvykiai.

 

„Vyksta karas Ukrainoje, tad, ją palaikydami, nutarėme neįprastu būdu parodyti Ukrainos ir Lietuvos simbolius. Norėjosi pasižiūrėti, ar tarp jų yra kokių nors sąsajų iš šviesos spektro pusės – kadangi su Ukraina turime ir istorinių sąsajų“, – sako Barbora.

 

Ji darbo metu iš pradžių naudojo skaitmeninį kompiuterinį modeliavimą, kuris padėjo atskirti, kokios įtakos šviesos spektrui turėjo atskiros mikroskopinių simbolių dalys. Vėliau kristalai su valstybių simboliais buvo įkaitinami iki 240 °C temperatūros   ir matuojamas jų spinduliuojamas terahercinės šviesos signalas.

 

 

 

„Kuo yra gerai Gediminaičių stulpai ir ukrainietiškas trišakis – iš principo juos galima sudėlioti iš paprastų geometrinių figūrų, stačiakampių. Tikėjomės, kad tam tikri stačiakampiai, simbolių dalys, švies truputėlį skirtinguose dažniuose. Kažką panašaus ir pastebėjome“, – prisimena vienas iš tyrimo autorių, FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikas dr. Ignas Grigelionis.

 

Terahercinės bangos sklinda kiaurai per įvairias mūsų akiai neskaidrias medžiagas – pavyzdžiui, naudojant terahercus galima pažiūrėti, kas įdėta popieriniame voke ar kartotinėje dėžėje. Terahercai vis dažniau naudojami ir oro uostų patikros sistemose. Tai visiškai žmogui nekenksmingos šviesos bangos, tad tikimasi, kad jos ateityje pakeis pavojingą rentgeno spinduliuotę.

 

Tačiau yra kliūčių – terahercų įranga būna didelių matmenų, ją sudėtinga naudoti. Tad, kurdami naujos kartos šiluminius šaltinius, lęšius bei metapaviršius (veikiančius kaip šviesos filtrai), FTMC mokslininkai (bei praktikantai) ieško būdų, kaip šias sistemas padaryti labiau kompaktiškas ir patogias.

 

 

(Mikroskopinių bandinių „sudėtis“: apačioje – legiruoto galio arsenido pagrindo sluoksnis, ant jo – galio arsenido tarpinis sluoksnis, o viršuje – titano-aukso metapaviršius. Iliustracija iš Barboros Škėlaitės ir kolegų mokslinio straipsnio)

Tuo metu eksperimentas su Lietuvos ir Ukrainos simboliais turi tiek praktinę, tiek – dar labiau – simbolinę prasmę, nes darkart primena apie didvyriškai kovojančią ukrainiečių tautą.

 

„Kovo 11-ąją pasitinku su viltimi, kad karas baigsis Ukrainos naudai ir sėkmei. Kad viskas bus gerai“, – dalijasi B. Škėlaitė.

 

„Mano didelė viltis – kad mes, Vakarai, nenustosime remti Ukrainos. Nes ten kova vyksta ir už mus. Tikėkimės, kad mes patys nepavargsim padėti sau“, – linki I. Grigelionis.