Naujienos ir renginiai

Renginiai ir skelbimai

2024. 03. 11 -

Po mikroskopu – Lietuvos ir Ukrainos simboliai: FTMC mokslininkai išreiškia palaikymą kovojančiai tautai

Mikroskopiniai Gediminaičių stulpai ir stilizuoti Ukrainos trišakiai, sukurti iš aukso bei titano. Dr. Igno Grigelionio / FTMC nuotrauka
Kovo 11-ąją, švęsdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, neužmirštame ir savo brolių bei sesių ukrainiečių, jau trečius metus kovojančių prieš okupantus.
 
Atkreipdami dėmesį į vykstantį karą ir išreikšdami solidarumą su Ukraina, FTMC mokslininkai atliko nekasdienį eksperimentą. Jie tyrė, kaip plika akimi nematomas terahercinės šviesos bangas spinduliuoja dviejų valstybių heraldiniai simboliai, kurie „papuošė“ galio arsenido kristalėlius.
 
Šie simboliai – tai Gediminaičių stulpai ir stilizuotas Ukrainos trišakis, pagaminti iš aukso bei titano ir FTMC laboratorijoje litografijos būdu suformuoti ant kristalėlių. Atliktas eksperimentas su terahercais (spektrinė analizė) parodė, kad tyrinėti simboliai turi panašumų ne tik istoriniame, bet ir šviesos fizikos kontekste.
 
 
(Galio arsenido kristalai, ant kurių – šimtai plika akimi neįžiūrimų Ukrainos trišakių bei Gediminaičių stulpų „piešinių“. Dydžių palyginimas su (paauksuotu) centu. FTMC nuotrauka)
 
 
(Štai kaip atrodo kristalas su Ukrainos trišakiais, priartintas 150 kartų. Dr. Igno Grigelionio / FTMC nuotrauka)
 
 
(O čia – kristalas su Gediminaičių stulpais, taip pat priartintas 150 kartų. Dr. Igno Grigelionio / FTMC nuotrauka)
 
Šia tema publikuoto mokslinio straipsnio pagrindinė autorė – FTMC Optoelektronikos skyriaus praktikantė, VU fizikos fakulteto trečiakursė Barbora Škėlaitė. Ji pasakoja, kad minimos struktūros ant kristalų (tiktai kvadrato ar kitokių, paprastesnių, formų) yra dažnai tyrinėjamos, jos praverčia norimų terahercinės šviesos spektrų formavimui. O šįkart norėjosi išbandyti sudėtingesnes formas. Kokios jos bus, idėją davė visiems mums puikiai žinomi įvykiai.
 
„Vyksta karas Ukrainoje, tad, ją palaikydami, nutarėme neįprastu būdu parodyti Ukrainos ir Lietuvos simbolius. Norėjosi pasižiūrėti, ar tarp jų yra kokių nors sąsajų iš šviesos spektro pusės – kadangi su Ukraina turime ir istorinių sąsajų“, – sako Barbora.
 
Ji darbo metu iš pradžių naudojo skaitmeninį kompiuterinį modeliavimą, kuris padėjo atskirti, kokios įtakos šviesos spektrui turėjo atskiros mikroskopinių simbolių dalys. Vėliau kristalai su valstybių simboliais buvo įkaitinami iki 240 °C temperatūros   ir matuojamas jų spinduliuojamas terahercinės šviesos signalas.
 
 
(Barbora Škėlaitė ir dr. Ignas Grigelionis. FTMC nuotrauka)
 
„Kuo yra gerai Gediminaičių stulpai ir ukrainietiškas trišakis – iš principo juos galima sudėlioti iš paprastų geometrinių figūrų, stačiakampių. Tikėjomės, kad tam tikri stačiakampiai, simbolių dalys, švies truputėlį skirtinguose dažniuose. Kažką panašaus ir pastebėjome“, – prisimena vienas iš tyrimo autorių, FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikas dr. Ignas Grigelionis.
 
Terahercinės bangos sklinda kiaurai per įvairias mūsų akiai neskaidrias medžiagas – pavyzdžiui, naudojant terahercus galima pažiūrėti, kas įdėta popieriniame voke ar kartotinėje dėžėje. Terahercai vis dažniau naudojami ir oro uostų patikros sistemose. Tai visiškai žmogui nekenksmingos šviesos bangos, tad tikimasi, kad jos ateityje pakeis pavojingą rentgeno spinduliuotę.
 
Tačiau yra kliūčių – terahercų įranga būna didelių matmenų, ją sudėtinga naudoti. Tad, kurdami naujos kartos šiluminius šaltinius, lęšius bei metapaviršius (veikiančius kaip šviesos filtrai), FTMC mokslininkai (bei praktikantai) ieško būdų, kaip šias sistemas padaryti labiau kompaktiškas ir patogias.
 
 

(Mikroskopinių bandinių „sudėtis“: apačioje – legiruoto galio arsenido pagrindo sluoksnis, ant jo – galio arsenido tarpinis sluoksnis, o viršuje – titano-aukso metapaviršius. Iliustracija iš Barboros Škėlaitės ir kolegų mokslinio straipsnio)

Tuo metu eksperimentas su Lietuvos ir Ukrainos simboliais turi tiek praktinę, tiek – dar labiau – simbolinę prasmę, nes darkart primena apie didvyriškai kovojančią ukrainiečių tautą.
 
„Kovo 11-ąją pasitinku su viltimi, kad karas baigsis Ukrainos naudai ir sėkmei. Kad viskas bus gerai“, – dalijasi B. Škėlaitė.
 
„Mano didelė viltis – kad mes, Vakarai, nenustosime remti Ukrainos. Nes ten kova vyksta ir už mus. Tikėkimės, kad mes patys nepavargsim padėti sau“, – linki I. Grigelionis.
 
Parengė Simonas Bendžius
Susiję:
20230508_163351aaa-ac3a0e7ed0388213e9ef95e3ab0913bc.jpg
2023. 10. 19 - Tinklalaidė „Tai ką jūs ten darot?“: nematomos šviesos valdymas Nuo šiol pokalbių su mūsų mokslininkais galite klausytis ir LRT radiotekoje! Pašnekovė – dr. Rusnė Ivaškevičiūtė-Povilauskienė.
Marius Treideris su uniforma-067ecb2f822d99e409d267e00f267dc4.jpg
2023. 08. 03 - Pasivaikščiojimas po FTMC požemius: puslaidininkinio lazerio gamyba ir pritrenkianti švara Blausi šviesa, specialūs kostiumai, didžiuliai aparatai – mažyčiam prietaisui sukurti prireiks gausybės dalykų.
1 Ignas(1)-023131f97ef256dd91dbddbf10e208cc.jpg
2023. 05. 22 - Kuo mokslui pasitarnaus FTMC komandos sukurtas naujos kartos šiluminis šaltinis? Dr. Ignas Grigelionis pasakoja apie naują jo ir kolegų straipsnį, paskelbtą tarptautiniame žurnale.
IMG-1376mini-aa825e4c44457ddbec6a7a8c33d84734.jpg
2023. 05. 09 - FTMC mokslininkų komanda sukūrė unikalų Lietuvoje metalęšį: kuo jis svarbus? Jų straipsnis išpublikuotas aukšto lygio tarptautiniame žurnale „Frontiers in Physics“.