News & Events

 

Džiaugiamės, kad tarp laureatų yra ir mūsų kolegos! Tai – FTMC Lazerinių technologijų skyriaus Kieto kūno lazerių laboratorijos fizikai dr. Paulius Mackonis ir dokt. Augustinas Petrulėnas. Jie įvertinti konkurso Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje, o jų darbo pavadinimas – „Pažangių didelio intensyvumo keleto optinių ciklų VIS-NIR-SWIR spektrinio ruožo lazerių architektūrų kūrimas“.

 

Sveikiname ir didžiuojamės!

 

„Labai malonu, kad mokslininkų bendruomenė mus įvertino, buvo labai netikėta. Šią veiklą atliekame 7–8 metus, tai ilgas ir sunkus darbas, – sako A. Petrulėnas. – Iš esmės mes kuriame ultratrumpųjų impulsų didelės energijos lazerinę sistemą, veikiančią skirtingų bangos ilgių ruože. Parodėm, kad panaudojus vienetinių pikosekundžių lazerinį kaupinimo šaltinį galima generuoti tiek matomo bangos ilgio, tiek infraraudonųjų bangų ultratrumpus impulsus.“

 

„Visa lazerinė sistema nuo kaupinimo šaltinio ir prasideda. Technologiją sukūrėme mes patys savo laboratorijoje. Tai dviejų pakopų vadinamasis čirpuotų šviesos impulsų stiprintuvas, kuris generuoja vienos pikosekundės [trilijoninės sekundės dalies!], 20 milidžiaulių energijos impulsus. Šie impulsai leidžia skleisti labai plataus šviesos spektro spinduliuotę, o vėliau ją stipriname įvairiais netiesiniais metodais, tokiais kaip priverstinė Ramano sklaida ar optinis parametrinis čirpuotų impulsų stiprinimas“, – pasakoja FTMC doktorantas Augustinas.  

 

Beje, čirpuoti lazeriniai impulsai (angl. Chirped Laser Pulses) – tai laike išplėsti, tiesiškai faziškai moduliuoti impulsai.

 

 

 

Pasak fiziko, ši lazerinė sistema ir toliau tobulinama, siekiant pritaikyti įvairiose srityse. Pavyzdžiui, FTMC Kieto kūno lazerio laboratorija dalyvauja NATO-SPS Lietuvos-Ispanijos-Suomijos projekte, kuris skirtas nuotoliniam nuodingų dujų aptikimui. Tai itin aktualu karo lauke, o tam naudojami lazeriniai lokatoriai, vadinami lidarais (angl. Lidar – L(ight) d(etection) a(nd) r(anging)).

 

„Tikslas – kelių šimtų ar kilometro nuotoliu iššauti labai trumpą lazerio impulsą, kuris dujų debesyje išsisklaido ir grįžta atgal į jutiklį. Juo užsiima kolegos iš Suomijos ir Ispanijos, o mūsų dalis – sukurti tam skirtą didelės galios lazerį“, – yra sakęs Kieto kūno lazerio laboratorijos vadovas dr. Aleksej Rodin.

 

Doktorantas A. Petrulėnas priduria, kad, tinkamai ištobulinus, jo ir dr. P. Mackonio kurtą lazerinę sistemą bus galima naudoti ir terahercinių šviesos bangų generavimui ar net 2023 m. Nobelio premija įvertintų atosekundžių generavimui.