Fizikos bei chemijos užsiėmimų metu savo veiklą moksleiviams pristatė ir FTMC tyrėjai. Jaunuoliai ne tik įgavo mokslinių žinių, bet ir galėjo susipažinti su laboratorine įranga ar net patys atlikti eksperimentus.

 

Fizikai, Optoelektronikos skyriaus mokslininkai dr. Evelina Dudutienė ir dr. Augustas Vaitkevičius pasakojo apie kvantinius taškus, fotoliuminescenciją bei kitus medžiagotyros metodus, o to paties skyriaus technikas Aivaras Špokas vedė ekskursiją po laboratoriją.

 

Tuo metu Nanotechnologijų skyriaus chemikai pristatė jutiklius, jų tyrimus ir pritaikymo galimybes. Dr. Šarūnas Žurauskas kalbėjo apie elektrocheminius jutiklius, o dr. Vincentas Mindaugas Mačiulis supažindino su optinių imuninių jutiklių bei jiems pritaikomų įvairių nanostruktūrų tema.

 

„Toliau sekė praktinė užduotis. Moksleiviams davėme pasirinkti įvairių struktūrų mėginių (apie kuriuos kalbėjome), pavyzdžiui, metalo oksido arba plonų metalų sluoksnių ir juos pamatuoti spektriniu elipsometru. Šitaip mokiniai turėjo galimybę savomis rankomis atlikti mažą eksperimentą ir pamatyti, kaip veikia įranga“, – pasakoja vienas iš LMA Žiemos sesijos dalyvių V. M. Mačiulis.

 

 

 

Pasak chemiko, dalintis savo žiniomis su jaunimu buvo smagi patirtis. Iš pradžių buvo gal šiek tiek sunkoka „įsivažiuoti“, tačiau smalsūs mokiniai uždavė daug klausimų – ir tai labai padėjo surasti bendrą kalbą.

 

„Įdomu pamatyti, kiek vaikai yra pažengę ir palyginti su savimi, kai mokiausi 10 ar 11 klasėje. Supratau, kad į tiksliuosius mokslus linkę dabartiniai mokiniai daug daugiau žino negu aš, buvęs jų amžiaus.

 

Rekomenduočiau tokį formatą išbandyti ir kitiems kolegoms, tai suteikia daug motyvacijos, padeda suprasti, kiek daug esi nuveikęs savo srityje. Matai, kad moksleiviai ateina į laboratoriją ir domisi tavo darbu, nors pačiam gal atrodo, kad kasdien darai monotonišką veiklą“, – dalijasi Vincentas.

 

Nacionalinė moksleivių akademija – iniciatyva, siekianti sudaryti sąlygas aukštus pasiekimus ar jų potencialą turintiems mokiniams ir itin gabiems vaikams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, gyvenamosios vietos, amžiaus, lyties ir kt., rinktis jų poreikius atitinkantį ugdymą – suteikti jiems tokių dalykinių ir asmenybės ugdymo žinių ir įgūdžių, kurių jie neturi galimybės įgyti per pamokas mokykloje.

 

Taip pat siekiama sudaryti sąlygas mokiniams mokytis ir bendradarbiauti su aukščiausios kvalifikacijos specialistais tos srities, į kurią mokiniai gilinasi ir kurioje turi didelių pasiekimų, bei užtikrinti švietimo kokybę mažinant atskirtį tarp regionų.