JACS yra vienas geriausių tarptautinių chemijos žurnalų, turinčių aukštą cituojamumo rodiklį (angl. impact factor), kuris pastaruosius dvejus metus siekė 15, kas yra išties daug tarp chemijos mokslo leidinių.

 

„Nors aš pati esu fizikė, kartais publikuojuosi ir chemijos žurnaluose. Labai persipinančios disciplinos“, – sako Karolina. 2023 m. rudenį ji apgynė daktaro disertaciją, tyrusi švytinčias molekules. Laboratorijoje sukuriamos molekulės, kurios įleidžiamos į ląstelę ir, sužadintos lazerio spinduliu, pradeda švytėti. K. Maleckaitės-Mačiulės darbo atveju, šios molekulės nurodo ląstelių klampumą – o tai svarbu tiriant įvairius susirgimus, tokius kaip Alheimerio liga, vėžys ar aterosklerozė.

 

Tuo metu minimas mokslinis straipsnis kreipia dėmesį į kiek kitokį tikslą. 2022 m. Karolina stažavosi Londono imperatoriškajame koledže, kur su kolegomis tyrė švytinčias molekules, kurių užduotis – prisijungti prie ląstelėje esančių RNR darinių – vadinamųjų G-kvadrupleksų. Ir šitaip nurodyti jų konkrečias vietas.

 

„Tai yra labai nauja sritis, nes panašių, gerai veikiančių, molekulių pasaulyje sukurta nedaug, – pastebi fizikė. – G-kvadrupleksai anksčiau buvo laikomi prastomis ir nereikalingomis struktūromis, tačiau dabar atrandama, kad jie atlieka gana svarbią funkciją ląstelių veikloje. Jie siejami su RNR jungimusi tarpusavyje, pernašoje ir transliacijoje, ir atsaku į stresą citoplazmoje tarpininkaujant RNR.“

 

Todėl labai svarbu sekti, kiek G-kvadrupleksų yra ląstelėje. Tam ir pasitarnauja naujosios molekulės: didžioji dalis ląstelėje esančių RNR struktūrų nėra kvadrupleksai, todėl čia reikia itin aukšto tikslumo.

 

 

 

„Mano darbas buvo tirti pačią švytinčią molekulę. Atlikau spektroskopinius matavimus, tyriau, kaip nuo koncentracijos keičiasi šviesos sugertis – kokiame spektre molekulė sugeria šviesą, kad paskui galėtume lengviau nustatyti, kur ji švyti. Buvo labai svarbu padaryti taip, kad molekulė jungtųsi tik su RNR G-kvadrupleksais, o ne su kitomis ląstelės struktūromis – kad matytume tik tai, ką reikia“, – pasakoja K. Maleckaitė-Mačiulė.

 

Tyrimo metu panaudotas fluorescencijos gyvavimo trukmių mikroskopijos (angl. Fluorescence lifetime imaging microscopy, FLIM) metodas. Tai reiškia, kad buvo tikrinama, kiek ilgai molekulės švyti. Jeigu šviesos signalas užtektinai ilgas – molekulė „surado“ norimą struktūrą, o jeigu trukmė per trumpa – reiškia, norimo objekto ten nėra.

 

„Tokios molekulės sukūrimas leis išsamiau tirti RNR specifines struktūras ir geriau suprasti, kaip veikia ląstelės, kokie procesai juose vyksta. Galbūt ateityje šis metodas padės ir ligas gydyti“, – sako FTMC mokslininkė.