FTMC Nanoinžinerijos skyriaus chemikas Vytautas Žutautas tapo gamtos mokslų daktaru. Jo apginta disertacija – „Laidžių polimerų taikymas jutikliuose“ (mokslinės vadovės: dr. Inga Morkvėnaitė-Vilkončienė ir dr. Rasa Pauliukaitė).
Sveikiname kolegą, kuo geriausios sėkmės tęsiant pradėtus reikšmingus darbus!
Plonesnis, lankstesnis, patogesnis
Mokslininko disertacijos darbas susidėjo iš dviejų pagrindinių užduočių. Pirmiausia, Vytautas sukūrė ir išbandė technologiją, kuri pravers maisto pramonėje: tai – lazeriu indukuoto grafeno elektrodas (elektros laidininkas), skirtas naujos kartos pH jutikliams. Šis elektrodas dėl savo savybių yra kur kas patogiau pritaikomas.
„Pramonėje dauguma pH jutiklių yra stikliniai, o mūsiškis pagamintas plokščias ir lankstus. Jo storis – keli milimetrai, jį galima įkomponuoti į bet kokį indą ar prietaisą, kuriuose yra labai mažų tarpelių. Įprasti jutikliai į juos netilptų. Mūsų jutiklio „jautrioji“ dalis, kuri matuoja pH, galėtų būti išorėje, o likusi, su visa elektronika – „paslėpta“ indo ar prietaiso viduje“, – yra sakęs V. Žutautas. Daugiau apie tai
kviečiame skaityti čia.
Pasak chemiko, jo sukurtas prietaisas išbandomas FTMC Lazerinių technologijų skyriuje, ant konvejerio juostos. Nors laukia dar daug eksperimentų, ligšioliniai rodo gerus rezultatus – naujojo elektrodo jautris yra didesnis negu stiklo elektrodo.
(FTMC nuotrauka)
Užsilikusio nuodo paieškos
Kitas uždavinys – sukurti žemės ūkyje dažnai naudoto herbicido atrazino naujos kartos jutiklį. Europos Sąjunga šį pavojingą sveikatai chemikalą jau uždraudė, tačiau iki šiol nėra aišku, kiek jo užsilikę dirvožemyje, vandenyje ar augaluose. To sužinojimui naudojami jutikliai, tačiau, pasak V. Žutauto, jie anaiptol nėra tobuli:
„Prietaisai stacionarūs, sudėtingi, jiems reikia atskiros laboratorijos. Naudojimasis jais – gan ilgas ir sudėtingas procesas, reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai. Tad mūsų sukurti elektrocheminiai jutikliai būtų žymiai paprastesni, greičiau veikiantys, be to, tinkami naudoti lauko sąlygomis.
Būtų gerai tokį jutiklį išbandyti dirvožemyje, vandenyje ir net, pavyzdžiui, muitinėse, tikrinant, ar atvežtuose maisto produktuose nėra atrazino.“
Mokslininkas priduria, kad kai kurių jutiklių elektrodai sudaryti iš nuodingų ar gamtoje nesuyrančių medžiagų – tad, norint savąjį jutiklį išbandyti dirvožemyje, buvo būtina ieškoti naujo sprendimo.
(Pexels.com nuotrauka)
„Tikslas – pagaminti jutiklį, kuris būtų sudarytas iš vitaminų bei aminorūgščių. Šitos medžiagos, net ir patekusios į aplinką, jai niekuo nepakenktų.
Mums pavyko sudaryti medžiagą kopolimerą, kuris yra jautrus atrazinui. Daugumoje mokslinių straipsnių rašoma, kad kitų kolegų pasiektas didžiausias tokių jutiklių jautris yra nuo 1,0 iki 122 μA/μM-1 cm-2. O mūsų, laboratorinėmis sąlygomis, – apie 200. Taigi, sukūrėme beveik dvigubai jautresnį jutiklį. Žinoma, yra likusios kelios techninės problemos, bet, manau, jos su laiku išsprendžiamos“, – sako naujasis gamtos mokslų daktaras.
FTMC informacija