Sveikiname kolegę ir linkime visokeriopos sėkmės!

 

Gintarė tiria elektrochemines natrio jonų baterijas ir ieško sprendimų, kaip tobulinti jų veikimą. Pasak mokslininkės, intensyviai augantis elektros energijos poreikis skatina ieškoti naujų ir efektyvių būdų atsinaujinančios energijos saugojimui. Elektrocheminės baterijos šiuo metu yra laikomos viena iš patraukliausių technologijų – jos pasižymi aukštu energijos vartojimo efektyvumu, mažu poveikiu aplinkai, lengvu matmenų keitimu ir, svarbiausia, plačiu galios ir energijos intervalu.

 

„Šiuo metu plačiausiai naudojamos ličio jonų baterijos, tačiau aukšta ir nuolat kintanti ličio kaina, o taip pat jose naudojami labai degūs organiniai elektrolitai, skatina ieškoti naujų ir tvaresnių alternatyvų energijos saugojimui.

 

Natrio jonų baterijos, ypač jose naudojant vandeninius elektrolitus, kelia vis didesnį susidomėjimą kaip stacionarios energijos kaupimo sistemos – kadangi jos yra žymiai saugesnės, nedegios, draugiškesnės aplinkai, lengviau utilizuojamos bei perdirbamos ir, žinoma, pigesnės nei ličio jonų baterijos dėl labiau paplitusių natrio išteklių“, – sako chemikė.

 

 

 

Tačiau yra neišspręstų problemų. Pavyzdžiui, dėl didelės natrio masės, šios baterijos itin ribotai gali būti pritaikomas nešiojamiems prietaisams ar elektrinėms transporto priemonėms. Pasak Gintarės, natrio jonų baterijų technologija yra dar pakankamai nauja, todėl tiek mokslininkai, tiek pramonės atstovai susiduria su daugybe iššūkių, tokių kaip energijos tankis ar elektrocheminis stabilumas. Vis dėlto, rinkoje jau atsiranda vis daugiau įmonių, kurios pradeda jas gaminti komerciškai.

 

„Mano disertacijos tikslas – surasti, susintetinti ir ištirti naujas karkasines elektrodų medžiagas, tinkamas vandeninėms natrio jonų baterijoms. Darbe yra aprašytos 8 skirtingų medžiagų sintezės ir jų optimizavimai, ištirtas jų grynumas, terminis stabilumas, dalelių dydis ir morfologija. Vėliau iš susintetintų junginių buvo paruošti elektrodai, kurių elektrocheminės savybės ištirtos jas ciklinant nuo 100 iki 1000 ciklų ir naudojant įvairius vandeninius elektrolitus.

 

Rezultatai parodė, kurios medžiagos yra visiškai netinkamos vandeninėms natrio jonų baterijoms dėl greitos talpos degradacijos, o kurios turi daug potencialo ir yra pakankamai stabilios net ir po daugybės ciklų. Doktorantūros metu pasiekti rezultatai tikrai nėra galutiniai, tyrimai tęsiami ir toliau“, – teigia G. Gečė.