Paieška

2023. 12. 01 -

Indėlis į žaliąją energetiką: vandenilį išgaunantis chemikas P. Gaigalas apgynė daktaro disertaciją

Dr. Paulius Gaigalas. FTMC nuotrauka
FTMC Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus darbuotojas Paulius Gaigalas tapo gamtos mokslų daktaru. Jo tema – „Efektyvių nanolapelinės struktūros katalizatorių elektrocheminei vandens skaidymo reakcijai sintezė ir tyrimas“ (mokslinis vadovas: dr. Arūnas Jagminas).
 
Sveikinimai mūsų kolegai ir geriausi linkėjimai eiti į priekį!
 
Mokslininko atliekami darbai, viliamasi, prisidės prie žaliosios energetikos vystymo, konkrečiai – vandenilio, kaip kuro, panaudojimo. Vandenilis pasaulyje yra gaminamas, tačiau tam prireikia daug iškastinio kuro, kas, žinoma, nėra ekologiška ir sveika. Tad tenka ieškoti kitų būdų.
 
Vienas tokių – elektrokatalizinis vandens skaidymas, paprasčiau sakant, vandenilio išgavimas iš paprasto vandens. Tam reikia katalizatoriaus (medžiagos, kuri padidina cheminės reakcijos greitį), ir čia labiausiai tinka platina. Šis metodas tvarus ir nekenksmingas aplinkai – tačiau platina yra labai brangus ir retas metalas, kurio gamyklos negalėtų įpirkti.
 
Todėl ieškoma kitokių medžiagų, kurios būtų pigesnės ir lengvai pagaminamos.
 
„Viena iš tokių perspektyvių medžiagų – tai molibdeno disulfidas (MoS2). Yra žinoma, kad jis gali kažkiek katalizuoti, taigi, ieškome būdų, kaip dar labiau padidinti jo efektyvumą ir stabilumą vandenilio išskyrimo reakcijos metu. Mano visi tyrimai ir sukasi aplink tai“, – pasakoja Paulius.
 
 
(Molibdeno disulfidu padengti katodai, naudojami vandenilio išgavimui iš vandens. FTMC nuotrauka)
 
Chemikas, panaudodamas šią metodiką, vandenilį gamina vienoje iš FTMC laboratorijų. Vandens skaidymas susideda iš dviejų reakcijų – vandenilio ir deguonies išskyrimo. Ant į vandenį įmerkto katodo, kuris padengtas MoS2 paviršiumi, „susigula“ vandenilio atomai. Visam šiam procesui reikia elektros.
 
„Disertacijos metu ištyrinėjome, kokią įtaką aminorūgštys daro MoS2 katalizatoriui. Pamatėme, jog, naudojant šias rūgštis, MoS2 dangos, pasižymi didesniu stabilumu, o vandenilio išsiskyrimo metu jos taip greit nenubyra, kaip įprastais atvejais, nenaudojant aminorūgščių. Be to, šitaip pageriname pačios elektrocheminės reakcijos aktyvumą.
 
Tai, kuo užsiimu, yra aktuali tema pasaulyje, daugelis ją nagrinėja, tad turime ieškoti būdų, kaip pagerinti MoS2 veikimą. O mes radome metodą, kaip paprastai ir nesudėtingai tai daryti“, – sako FTMC chemikas.
 
FTMC informacija
Susiję:
Mokslininkai_Petruleviciene_ETMnaujiena_1280x853_-930x620-b0b8fa15c387396ddbba7554d46dce8b.png
2024. 10. 23 - „Įkvėpti mokslo“. Dr. M. Petrulevičienė: „Žaliasis vandenilis – iš kur, kaip ir kam?" 18:00 val. Energetikos ir technikos muziejuje. Renginys nemokamas, tik būtina registracija.
2. Milda-047a38dc52399499ef17622a60d73f4c.jpg
2024. 04. 08 - Žaliasis vandenilis ir saulės energija: lietuvių mokslininkai tiesia kelią ateities technologijoms FTMC chemikė dr. M. Petrulevičienė su kolegomis išbando naujus metodus, kaip gaminti ateities kuru vadinamą vandenilį.
Katsiaryna-2bb59182eebb149d1914e79ccd237b0b.jpg
2024. 02. 22 - Naujoji gamtos mokslų daktarė – naudingas dangas tobulinanti K. Charniakova Eksperimentai buvo sėkmingi, be to, pateikė ir netikėtų rezultatų.
Vytautas Žutautas FB mini-aad68fa166e4ef9cea00dccdb4bd9418.jpg
2023. 12. 22 - Naujasis gamtos mokslų daktaras – pH ir herbicidų jutiklius tobulinantis V. Žutautas Nors Europos Sąjunga jau uždraudė žemės ūkyje naudoti pavojigą chemikalą atraziną, jis vis dar gali būti aptinkamas aplinkoje.