News & Events

 

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) organizuotame konkurse mūsų chemikė užėmė 1-ąją vietą gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų srityse. Disertacijos tema – „Biomolekulių charakterizavimas nanodalelių, padengtų apsauginiu sluoksniu, sustiprinta Ramano spektroskopija“ (mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Gediminas Niaura).

 

Šioje grupėje iš viso paskelbtos 5 geriausios disertacijos, iš kurių viena (A. Zdaniauskienės) tapo nugalėtoja.

Geriausiųjų penketuke – ir kita FTMC mokslininkė. Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Evelina Dudutienė sulaukė įvertinimo už darbą „GaAsBi kvantinių duobių ir Bi kvantinių taškų fotoliuminescencijos savybės“ (mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Gintaras Valušis).

 

Sveikiname koleges ir labai didžiuojamės!

 

Jaunieji mokslininkai pagerbti Prezidentūroje, kur šalies vadovas Gitanas Nausėda įteikė apdovanojimus. Be gamtos mokslų srities, buvo įvertintos ir geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų bei menų disertacijos. Trečioji nominacija – geriausia Lietuvos piliečio disertacija, apginta užsienio mokslo ir studijų institucijoje.Taip pat paskelbta geriausios gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų disertacija, apginta Lietuvos piliečio užsienio mokslų ir studijų institucijoje.

 

Išsami informacija ir geriausių disertacijų sąrašai – Prezidentūros bei LJMS interneto svetainėse.

 

 

 

 

Nugalėtoja tapusi dr. A. Zdaniauskienė sakydama kalbą Prezidentūroje visų laureatų vardu dėkojo tiems, be kurių moksliniai pasiekimai būtų buvę neįmanomi, – mokytojams, dėstytojams, doktorantūros vadovams ir darbo grupėms.

„Atrodo, kad iki disertacijos gynimo nueitas labai ilgas kelias – po vidurinės baigimo dar 10 metų universitete. Suskaičiavau, kad kiekvienas iš mūsų turėjome išlaikyti apie 80 egzaminų, kad galėtume būti egzaminuojami paskutinį kartą – disertacijos gynimo metu.

 

Vis dėlto, žiūrint, dabar jau į kolegomis tapusius bendradarbius, suprantu, kad tai tik pradžia moksliniame kelyje, kad dar turime daug ko išmokti ir, matyt, dar ne vieną papildomą egzaminą išlaikyti. Tik nuo šiol mus jau vertins ne dėstytojai, o visa tarptautinė mokslinė bendruomenė. 

 

Baigiant norėčiau dar kartą pasveikinti kolegas jaunuosius mokslininkus ir visiems mums palinkėti būti žingeidiems, bet, svarbiausia, – atkakliems, nes kartais reikia ne vieno šimto eksperimentų iki rezultato. Todėl visada siekime arti neįmanomo, nes tik taip galėsime vis daugiau“, – kalbėjo A. Zdaniauskienė.

 

Savo disertacijos metu chemikė išbandė molekulių tyrimo metodą, pavadintą nanodalelių, padengtų apsauginiu sluoksniu, sustiprinta Ramano spektroskopija (ang. Shell-Isolated Nanoparticle-Enhanced Raman Spectroscopy, SHINERS), kuris atvėrė naujas galimybes adsorbcijos, katalizės, krūvio pernašos ir kitų procesų tyrimuose.

 

„Biomolekules tirti molekuliniame lygmenyje yra labai sudėtinga, ir nėra daug technikų ir metodų tai padaryti. Tad mūsų naujas metodas SHINERS, panaudojant specifines nanodaleles, leidžia analizuoti molekules ir gauti informacijos, kurios iki šiol nebuvo gauta.

 

Šie tyrimai yra fundamentiniai, tačiau ateityje juos būtų galima pritaikyti daug kur. Pavyzdžiui, vienoje iš publikacijų tyrėme mielių ląsteles: galime gauti tiesioginę informaciją, kuri ateityje padėtų sukurti jutiklius, aptikti ligos sukėlėjus, ir t. t.“ – sako Agnė.

 

 

 

 

Tuo metu dr. Evelina Dudutienė savo disertacijos metu tyrė daug žadančią galio arsenido bismido (GaAsBi) medžiagą bei cheminio elemento bismuto galimybes.

 

„Dėl savo unikalių savybių GaAsBi labai tiktų artimosios infraraudonosios spinduliuotės šaltinių gamybai.

 

Artimoji infraraudonoji (NIR) sritis – tai spektrinis ruožas, kuriame yra daug taikymų: duomenų perdavimui šviesolaidžiais reikalingi vadinamieji telekomo lazeriai, taip pat  LiDAR technologijai (3D lazerinis skenavimas) reikalingi NIR lazeriai; jutikliuose (pavyzdžiui, hemoglobino ar deguonies koncentracijos kraujyje nustatymui) turi būti naudojamas NIR lazeris; technologija pritaikoma ir aknės randų ar varikozės gydymui” – yra sakiusi E. Dudutienė (išsamiau apie GaAsBi taikymus skaitykite čia).

 

Kita tyrimų sritis – bismutas – naudojamas kvantinių taškų gamybai. Siekiama, kad laboratorijoje užauginti (ir gerai ištyrinėti bei ištobulinti) tokie taškai praverstų šviesolaidžiuose išgauti spartesnį internetą, lazerinėse sistemose ir kt. (apie FTMC kuriamus kvantinius taškus skaitykite čia).

 

Vis dėlto kalbėdama apie gautą apdovanojimą Evelina pabrėžia kitą dalyką: apie konkrečią naudą kalbėti dar anksti, ir mokslininkės tyrimai yra fundamentiniai, t. y. siekiama eiti „pačių šaknų“ link – geriau suprasti, kas yra tiriamos medžiagos ir kaip jos veikia. Todėl fizikė džiaugiasi, kad komisija tai įvertino.

 

„Smagu, kad ne tik savo laboratorijoje, bet ir šiek tiek plačiau vertinama disertacija. Iš tikrųjų mano darbas nėra apie taikymus – jis yra labai fundamentinis. Dėl to labai smagu gauti tokį apdovanojimą. Pagaliau žmonės supranta, kad pirma reikia suprasti, kad paskui galėtum taikyti.

 

Fundamentiniai mokslai labai dažnai nuvertinami. Tačiau nežinosi, kam gali naudoti medžiagą, jei iš pradžių jos nesuprasi. O supratus, jau vėliau gali atsirasti ir taikymai“, – sako Evelina.

 

Septynioliktus metus vykstančiam geriausios disertacijos konkursui šiais metais buvo pateiktos 108 disertacijos. 64 iš jų apgintos gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio srityse ir 44 – socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų srityse.