Konferencijos pabaigoje buvo apdovanoti du geriausių stendinių pranešimų autoriai – vienu iš jų tapo FTMC Lazerinių technologijų skyriaus inžinierius Rodrigas Liudvinavičius.

 

Sveikinimai kolegai!

 

Jaunojo mokslininko, VU Fizikos fakulteto magistranto, tema – „Titano pasluoksnio įtaka mikrogumbelių formavimui ir plazmoniniam sužadinimui plonoje aukso dangoje naudojant tiesioginį lazerinį rašymą“. Ką tai reiškia?

 

Mikrogumbeliai yra mažyčiai pasikartojantys dariniai, kuriuos sukuria lazeris. Šiuo atveju, plonytis aukso paviršius yra šviečiamas lazeriu, ir tie gumbeliai „iškyla“. Tai vadinama lazeriniu rašymu. „Kaip pieštuku per popierių, taip lazerio spinduliu per auksą“, – sako R. Liudvinavičius.

 

 

 

Tam tikra tvarka sukurti ir išdėstyti mikrogumbeliai sukelia difrakcijos efektą, kai šviesa „užlūžta“ – ir tuomet įvyksta plazmoninis sužadinimas, t. y. elektronai pradeda virpėti mokslininkams norimu būdu. Todėl tam tikru kampu atsiranda didesnė šviesos sugertis.

 

Ši technologija gali praversti biologijoje ir medicinoje, kuriant jutiklius, kurie nustato tirpalų koncentracijas ar molekulių jungimąsi.

 

Savo tyrimo metu Rodrigas su kolega iš Lazerinių tyrimų skyriaus dr. Evaldu Stankevičiumi sprendė problemą – kaip padaryti, kad „mikrogumbuotas“ aukso paviršius geriau prikibtų prie stiklo pagrindo (nes įprastai auksas su stiklu nelabai linkęs sukibti). Kad tai įvyktų, fizikai išbandė titano pasluoksnį, kurį įterpė tarp aukso ir stiklo. Šitai suveikė, ir buvo gauti geresni tyrimų rezultatai.

 

Konferencijos plenarinių ir kviestinių pranešimų vaizdo įrašus rasite VU Fizikos fakulteto feisbuko paskyroje.