Spalio 25–27 d. Vilniuje įvyko Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija, kurią organizavo VU Fizikos fakultetas. Renginio metu įvairių sričių fizikai pristatė žodinius bei stendinius pranešimus apie atliekamus savo komandų tyrimus.
Konferencijos pabaigoje buvo apdovanoti du geriausių stendinių pranešimų autoriai – vienu iš jų tapo FTMC Lazerinių technologijų skyriaus inžinierius Rodrigas Liudvinavičius.
Sveikinimai kolegai!
Mikrogumbeliai yra mažyčiai pasikartojantys dariniai, kuriuos sukuria lazeris. Šiuo atveju, plonytis aukso paviršius yra šviečiamas lazeriu, ir tie gumbeliai „iškyla“. Tai vadinama lazeriniu rašymu. „Kaip pieštuku per popierių, taip lazerio spinduliu per auksą“, – sako R. Liudvinavičius.
(Aukso mikrogumbeliai, kiekvienas iš jų yra tūkstantį kartų mažesnis už milimetrą. R. Liudvinavičiaus stendinio pranešimo nuotrauka)
Tam tikra tvarka sukurti ir išdėstyti mikrogumbeliai sukelia difrakcijos efektą, kai šviesa „užlūžta“ – ir tuomet įvyksta plazmoninis sužadinimas, t. y. elektronai pradeda virpėti mokslininkams norimu būdu. Todėl tam tikru kampu atsiranda didesnė šviesos sugertis.
Ši technologija gali praversti biologijoje ir medicinoje, kuriant jutiklius, kurie nustato tirpalų koncentracijas ar molekulių jungimąsi.
Savo tyrimo metu Rodrigas su kolega iš Lazerinių tyrimų skyriaus dr. Evaldu Stankevičiumi sprendė problemą – kaip padaryti, kad „mikrogumbuotas“ aukso paviršius geriau prikibtų prie stiklo pagrindo (nes įprastai auksas su stiklu nelabai linkęs sukibti). Kad tai įvyktų, fizikai išbandė titano pasluoksnį, kurį įterpė tarp aukso ir stiklo. Šitai suveikė, ir buvo gauti geresni tyrimų rezultatai.
FTMC informacija