Spalio 18 d. Vilniuje, „Grand Hotel Kempinski“ viešbutyje vyks konkursas „Tyrėjų Grand Prix“. Jis dar vadinamas mokslininkų „X faktoriumi“, kadangi renginio tikslas yra žiūrovams kuo patraukliau ir suprantamiau pristatyti savo disertacijos temą. Kiekvienas dalyvis ant scenos tam turės 4 minutes.
Organizatorių teigimu, šitaip siekiama apjungti mokslą ir pramogą, o visuomenę supažindinti su naujausiais tyrimais bei atradimais. „Tyrėjų Grand Prix“ konkursą 2022 m. inicijavo Norvegijoje gyvenanti Žaneta Freyer, kurios idėją šiandien įgyvendina Lietuvos Jaunųjų mokslininkų sąjunga.
Pristatymus vertins tiek komisija, tiek ir susirinkusi publika. Nugalėtojui atiteks 2 tūkst. eurų prizas.
O šiemet „Tyrėjų Grand Prix“ mūsų Centrui atstovaus FTMC Nanotechnologijų skyriaus doktorantė, chemikė Raimonda Bogužaitė. Ji ruošiasi pristatyti temą „Elektrocheminio jutiklio kūrimas polipirolo pagrindu ir jo savybių modifikavimas“.
(Dokt. Raimonda Bogužaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka)
Pasak mokslininkės, ji su kolegomis ieško sprendimų, kaip sukurti jutiklį, paremtą molekulinių įspaudų technologija. Šie įspaudai daromi cheminės medžiagos polipirolo pagrindu.
Prisimenate pasaką apie Pelenę? Princas rado kurpaitę ir puolė ieškoti jos savininkės. Daugybė merginų matavosi – batelis tai per platus, tai per ankštas, kol galų gale atsirado Pelenė, kuriai kurpaitė kuo puikiausiai tiko. Šitaip princas atpažino, kad čia tikrai toji gražuolė, kurią įsimylėjo vakarėlio metu.
O dabar įsivaizduokim, kad ieškome ne Pelenės, o, tarkim, viruso molekulės. Mokslininkai būtent ir bando sukurti „kurpaites“, kurios mums leistų tiksliai atpažinti ligų sukėlėjus ar kitus norimus objektus.
Galima pateikti ir kitą pavyzdį: turime dėlionę (puzzle), kurios viduryje trūksta detalės. Šalia padėta krūva įvairiausių detalių, iš kurių tiks tik viena. Panašiai ir laboratorijoje: pagaminama reikiamas sudėtingas cheminis pagrindas su „tuščiavidure forma“, ir ieškoma, ar kuri nors molekulė gražiai į ją „įsispaus“.
O kaip tai daroma moksliškai?
Chemikai čia dirba su molekulėmis. Viena molekulė pasirenkama kaip šablonas, o aplink ją paleidžiamos „plūduriuoti“ kitos molekulės – monomerai. Šie, veikiami spinduliuotės, karščio ar kitų metodų, „susiklijuoja“ į cheminę medžiagą polimerą. Toks naujas darinys tuomet „aplimpa“ šabloną.
Paskui šabloninė molekulė pašalinama, chemiškai nuplaunama – ir turime molekulinį įspaudą, tartum netaisyklingos formos riestainį su tuščia ertme. Pagal idėją, šis darinys gali būti pritaikomas biojutikliuose: jeigu mėginyje molekulė „atitaiko“ įspaudo formą, vadinasi, žmogus serga atitinkama liga, ar pan. Praktinio panaudojimo galimybės įvairios.
(Supaprastinta molekulinio įspaudo technologijos schema. Dokt. Raimondos Bogužaitės iliustracija)
Tai gali skambėti paprastai, tačiau tiksliam molekulinio įspaudo atlikimui reikia daug darbo ir kantrybės:
„Nemažai metų atliekami tyrimai su šia technologija. Turime ne vieną sėkmės istoriją, pavyzdžiui, mums pavyko eksperimentai su COVID-19 spyglio baltymo nustatymu. Tačiau, kuriant molekulinį įspaudą, dažnai veikia sėkmės faktorius, ar teisingai išplausi molekulę, nusodinsi polimerinį sluoksnį, ar gausi rezultatą, kokio reikia. Vieno galutinio recepto nėra.“
Vis dėlto, pastebi mokslininkė, ši metodika yra daug žadanti siekiant ją pritaikyti įvairiose nustatymo sistemose: medicininėje diagnostikoje, maisto saugumo patikroje ar aplinkos stebėsenoje.
„Didžiausias pranašumas – tai komplementarumas tarp analitės ir įspausto polimero, t. y. erdvinis molekulių atitikimas. Tai tartum raktas, kuris atitinka spyną. Dėl to tikėtina, kad toks jutiklis pasižymės didesniu selektyvumu, gebės išskirti, atpažinti ieškomą analitę.
Ši metodika nesudėtinga, tad ją atkartoti galima pigiau (tikėtina) ir greičiau. Ir tai labiau pasiteisina ekonomiškai“, – sako FTMC chemikė.
Daugiau informacijos apie „Tyrėjų Grand Prix“ ir nuorodą į bilietų pardavimą
rasite čia.
Parengė Simonas Bendžius