Dar vienas indėlis bandant geriau suprasti, kaip veikia koronavirusas! Mūsų kolega atliko ketverių metų darbą tirdamas SARS-CoV-2 baltymus – tai naudinga tiek mokslui, tiek įmonėms, kurios gamina greituosius COVID-19 testus.
Sveikinimai naujajam mokslų daktarui, įkvėpimo ir sėkmės!
COVID-19 pandemija praėjo, išmokome nemažai pamokų ir galime jaustis daugiau mažiau saugūs. Tačiau, pasak Vincento, mokslas negali stovėti vietoje: „Atsiranda vis naujų viruso variantų, prieš kuriuos reikia patikrinti mūsų imunitetą ir įsivertinti, ar dar esu apsaugotas nuo to, kai gavau vakciną ar buvau susirgęs. Šiam tikslui yra svarbūs jutikliai“, – sako chemikas.
Tam, kad biojutikliai būtų jautresni, mokslininkas tyrė galimybes, ar įmanoma (ir kaip įmanoma) jiems pritaikyti nanostruktūras – mikroskopines laboratorijoje sukurtas daleles.
„Tyrėme porėto aliuminio oksido ypatybę kaupti baltymų molekules paviršiuje esančiose nanoporose, tam naudojome žmogaus serumo albuminą [baltymą, kuris po organizmą išnešioja įvairias naudingas medžiagas]. Taip pat analizavome cinko oksido nanovielų paviršių galimą poveikį padidinti optinio signalo atsaką biologinių jutiklių taikyme“, – pasakoja Vincentas.
(Darbo vadovė ir jos studentas: dr. Ieva Plikusienė ir dr. Vincentas Mindaugas Mačiulis. FTMC nuotrauka)
Anot specialisto, bandant suprasti, ar įmanoma norimas nanostruktūras pritaikyti biojutikliams, reikėjo atlikti daugybę eksperimentų:
„Mūsų tyrimuose mes stebime, kaip jungiasi baltymai (ar tai būtų prikibimas prie paviršiaus, ar sąveika tarp dviejų baltymų susidarant kompleksui). Tam buvo reikalingos jautrios metodikos. Viena iš jų yra spektrinė elipsometrija. Tai optinis metodas, kurio matavimo metu mes stebime nuo bandinio atsispindėjusios šviesos pokyčius.
Kita metodika yra kvarco kristalo mikrogravimetrija su disipacija – tai iš esmės yra labai mažos ir jautrios svarstyklės, kurios veikia ir vandenyje, kas mums labai naudinga, kai norime analizuoti biologinių molekulių sąveiką.“
Ką naujo atskleidė šie tyrimai su biojutiklių pagalba? „COVID-19 pandemijos metu analizavome SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymo sąveiką su mūsų kraujyje esančiais antikūnais. Mūsų metodu galima nustatyti, jog mūsų organizme susiformavę antikūnai po vienos „Vaxzevria“ vakcinos dozės gali sudaryti stiprų imuninį kompleksą ne tik su SARS-CoV-2 pradinės kilmės viruso spyglio baltymu, bet ir su Alfa ir Beta variantais.
Kartu ištirta ir SARS-CoV-2 viruso kito svarbaus baltymo – nukleokapsidės – sąveika su specifiniais antikūnais. Rezultatai parodė, jog specifinių antikūnų lankstumas yra svarbus veiksnys sąveikaujant su mažų išmatavimų SARS-CoV-2 nukleokapsidės baltymais“, – sako mokslininkas.
FTMC informacija