- Home
- Nekoreguojami
- Search
Search
2023. 09. 22
-
Molekulių švytėjimą tyrusi fizikė K. Maleckaitė tapo gamtos mokslų daktare
Dr. Karolina Maleckaitė. FTMC nuotrauka
FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus mokslininkė Karolina Maleckaitė apgynė daktaro disertaciją „Fluorescuojančių molekulinių jutiklių paremtų boro dipyrometeno (BODIPY) grupe fotofizinės savybės“ (mokslinis vadovas: dr. Aurimas Vyšniauskas).
Sveikiname kolegę, sėkmės ateities darbuose!
„Mano, kaip fizikės, kelias prasidėjo su gausybe abejonių: fizikos mokytoja netikėjo, kad išlaikysiu valstybinį egzaminą, o bičiuliai sakė: ‚Fizika... Karolina, tai ne tau.‘ Na štai, kur dabar atsidūrėm“, – savo disertaciją pradeda naujoji mokslų daktarė.
Nepraradusi pasitikėjimo savimi, Karolina vis tiek tapo fizike, o jos atlikta disertacija prisideda prie geresnio supratimo, kaip veikia ląstelės – ir prie svarbios kovos su sunkiomis ligomis, tokiomis kaip Alzheimeris, vėžys ar aterosklerozė.
Dėl įvairių procesų mūsų organizme gali pasikeisti ląstelių klampumas: jeigu jos bus per klampios, kils pavojus susirgti, jeigu per skystos – taip pat gresia sveikatos bėdos.
Todėl fizikai bei chemikai kuria ir tobulina vadinamuosius mikroklampos jutiklius, kurie padeda įvertinti vidinį ląstelių klampumą bei jo pokyčius. Chemikai laboratorijoje sukuria specialias molekules, kurias biofizikai įleidžia į ląstelę ir jų skleidžiama šviesa suteikia mokslininkams reikalingos informacijos apie tos ląstelės vidinę aplinką.
Tačiau prieš šį procesą molekules dar turi ištirti fizikai – tarp jų ir K. Maleckaitė. Ji matuodavo, kokia spalva molekulė švies, kiek ilgai tai darys. Būtent švytėjimo trukmė parodo pokytį ląstelėje. Pavyzdžiui, jeigu molekulė švies ilgiau – vadinasi, ląstelės klampumas padidėjęs, ir atvirkščiai.
(Disertacijos gynimas. FTMC nuotrauka)
Tad savo disertacijos darbu Karolina prisidėjo prie naujų raudonai švytinčių BODIPY mikroklampumo jutiklių kūrimo. Taip pat šis darbas buvo skirtas ląstelių klampumo žymeklių pavertimui į temperatūros bei poliškumo (elektros krūvių pasiskirstymo) jutiklius. Šie du rodikliai taip pat svarbūs ir gali lemti ląstelės sveikatą.
„Ištyriau daugiau nei 20 BODIPY molekuline grupe paremtų molekulių, nustačiau, kaip tam tikrų funkcinių grupių (pvz., ciklopropilo, fenilo, vinilo arba tiofeno grupės) pridėjimas pakeičia molekulės fotofizikines savybes.
Labiausiai džiaugiuosi tapusi tarpdisciplininio darbo dalimi. Tyrimams įgyvendinti reikėjo net 4 skirtingų temų žinovų. Šios temos – tai teorinė fizika, organinė chemija, fotofizika ir biofizika.
Mums pavyko sukurti raudonai šviečiančius klampumo ir poliškumo jutiklius, kurie gali būti sėkmingai naudojami ląstelių tyrimuose siekiant geriau suprasti ląstelių vidinės aplinkos pokyčius esant įvairioms ligoms“, – sako naujoji gamtos mokslų daktarė.
Primename pirmąjį FTMC tinklalaidės „Tai ką jūs ten darot?“ epizodą, kuriame Karolina vaizdžiai pasakoja apie savo mokslinius tyrimus ir kitas įdomias veiklas:
FTMC informacija
Related news:
2024. 01. 05
-
Lietuvės straipsnis – prestižiniame chemijos žurnale: tyrė RNR struktūrų „ieškančias“ švytinčias molekules
Mūsų fizikė K. Maleckaitė-Mačiulė prisidėjo prie Londono imperatoriškojo koledžo komandos tyrimo.
2023. 10. 12
-
Mūsų doktorantė R. Bogužaitė – „Tyrėjų Grand Prix“ konkurso finale
Renginys dar vadinamas mokslininkų „X faktoriumi“, kadangi jame žiūrovams patraukliai pristatomos disertacijų temos.
2023. 09. 22
-
Chemikas R. Novikau apgynė daktaro disertaciją apie į aplinką sklindančių pavojingų medžiagų sulaikymą
Cezis, kobaltas ir europis kartais gali būti kenksmingi. Tačiau kuriamos naujos priemonės, kaip to išvengti.
2023. 09. 22
-
FTMC tyrėjų komanda laimėjo startuolių konkursą „Life Sciences Baltics“ renginyje
Sveikiname kolegas ir didžiuojamės!