Pasak Maženos, šis vokiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas, iškėlė daug minčių ir klausimų, kurie transformuoja mokslą iki šiol. Protą laužiančiomis idėjomis pasaulį stebinęs vokietis kartais ir pats galvodavo buvęs per daug drąsus. Vis dėlto ne vieną jo suformuotą teoriją mokslininkams vėliau pavyko įrodyti praktiškai.

 

Anot LRT radijo pašnekovės, 1905-ieji laikomi auksiniais A. Einšteino derliaus metais, „kuomet išeina keletas publikacijų, kurių kiekviena lygiai tiek pat verta Nobelio premijos“. Tačiau ją mokslininkas gavo už fotoelektrinio efekto dėsnio atradimą, padėjusį pagrindą kvantinei mechanikai.

 

Tarp kitų jo ne ką mažiau reikšmingų nuopelnų – specialioji, o vėliau ir bendroji reliatyvumo teorija. Iš pastarosios išplaukė garsioji masės ir energijos ekvivalentiškumo formulė E=mc², „kuri mums pasako viską: kaip veikia mūsų Saulė, [...] kaip mes atominėse jėgainėse gaminame energiją“. Pasak Maženos, ši formulė padarė lemiamos įtakos ir Antrojo pasaulinio karo baigčiai bei atominės bombos sukūrimui.

 

Pokalbio įrašo klausykitės paspaudę šią nuorodą.