Paieška

2023. 09. 07 -

Medicinos fizikas K. Skovorodko apgynė daktaro disertaciją apie apšvitos tyrimus

Dr. Kirillas Skovorodko. FTMC nuotrauka
FTMC Branduolinių tyrimų skyriaus darbuotojas Kirillas Skovorodko tapo mokslų daktaru. Jis taip pat darbuojasi VUL Santaros klinikose, yra Lietuvos fizikų draugijos pirmininkas.
 
Kirillas apgynė disertaciją pavadinimu „Dozimetrų ir kalibruotų jonizacinių kamerų taikymas optimizuojant apšvitą branduolinės medicinos procedūrose“ (mokslinis vadovas – dr. Arūnas Gudelis).
 
Sveikiname kolegą ir linkime sėkmės tęsiant prasmingus darbus!
 
Pastaraisiais metais sparčiai auga branduolinės medicinos poreikis. Tai yra vis populiarėjanti sritis, kuri jungia skirtingas mokymosi disciplinas ir mokslo šakas, tokias kaip fizika, biologija, matematika, informacinės technologijos, chemija, medicina ir kt.
 
Branduolinė medicina pasižymi tuo, kad joje naudojami įvairūs radiofarmaciniai preparatai (vaistai, kuriuos paruošus vartojimui, jų sudėtyje gali būti radionuklidų (radioaktyviųjų izotopų) priemaišų), skirti ligų nustatymui, gydymui ir ligos gydymo atsako stebėjimui bei biomedicininiams tyrimams atlikti.
 
„Pagrindinė branduolinės medicinos įranga, kuria naudojamės – tai aktyvumo matuoklis, kuris padeda įvertinti radioaktyvios medžiagos kiekį (aktyvumą), suleidžiamą pacientui. Tuomet jis guldomas, ir organizmas stebimas specialiais skeneriais. Dažniausiai naudojami pavienių fotonų emisijos tomografijos įrenginiai (SPECT), kartu su kompiuterine tomografija. Sparčiai populiarėja ir pozitronų tomografijos įrenginiai“, – pasakoja K. Skovorodko.
 
Ši metodika daugiausia skirta onkologinėms ligoms ištirti ir gydyti.
 
 
(Disertacijos gynimas. FTMC nuotrauka)
 
Pasaulio branduolinės energetikos asociacija skaičiuoja, kad kasmet 5 procentais auga branduolinės medicinos įrangos kiekis ir atliekamų tyrimų skaičius.
 
Pasak FTMC mokslininko, tai yra sritis, kuri technologiškai sparčiai žengia į priekį: „Pavyzdžiui, dabar pas mus vykdoma viena naujausių procedūrų – kepenų gydymas radioaktuviu holmiu (Ho-166), kuris yra patalpintas į mikrosferas, ir tada tas junginys įleidžiamas į kepenis. Ties šia viena procedūra dirba įvairių skirtingų sričių specialistai.“
 
Kadangi medicinos darbuotojai dirba su įranga ir radiofarmaciniais junginiais (atvirais jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais), itin svarbu išsiaiškinti, kaip užtikrinti radiacinę saugą – tiek pacientams, tiek darbuotojams. Daug dėmesio turi būti skiriama tikslumui: jei pacientas gaus per mažai apšvitos, įrangai neužteks informacijos, kad medikui pateiktų tinkamus vaizdus apie organizmo būklę. O jei apšvita bus per didelė – kyla papildoma rizika tiek pacientų, tiek medicinos darbuotojų sveikatai. Pastarieji teoriškai galėtų būti ypač pažeidžiama grupe, kadangi su radiacija dirba nuolat.
 
Taip pat, kadangi branduolinės medicinos įranga yra sudėtinga, būtina patikrinti, išmatuoti jos kokybę.
 
Šiuos klausimus savo darbe būtent ir nagrinėjo Kirillas. Jis ištyrė radiacinės saugos principus ir metodus, taikomus branduolinėje medicinoje, taip pat nagrinėjo metrologijos metodus ir kitus parametrus bei faktorius, turinčius įtaką įrangos tikslumui bei pacientų ir darbuotojų jonizuojančios spinduliuotės apšvitos poveikiui.
 
Apie tai tyrėjas parašė 6 publikacijas (pusės jų buvo pagrindinis autorius) tarptautiniuose mokslo žurnaluose.
 
 
(Dr. Kirillas Skovorodko su kolegomis iš FTMC Branduolinių tyrimų skyriaus. FTMC nuotrauka)
 
„Lietuvoje ir Baltijos regione mūsų tyrimai yra nauji tuo, kad buvo patikrinti visi Lietuvoje klinikiniams tikslams skirti  aktyvumo matuokliai, naudojami branduolinės medicinos skyriuose, ir įvertinas jų poslinkis. Kai tai atlikome, buvo galima pereiti prie kitų darbų. Vienas reikšmingiausių – įvertinti diagnostinės atskaitos lygius. Tai yra parametrai, kiek radioaktyvios medžiagos suleidžiame ir panaudojame branduolinėje medicinoje. Jeigu tie lygiai bus per dideli ar per maži, praktikams iškart iškils klausimų, ar tai optimizuotos dozės. Taigi, tai yra įrankis leidžiantis tikslingiau įvertinti, kokios dozės skiriamos pacientams.
 
Tokius diagnostinės atskaitos lygius yra patvirtinusios ne visos ES šalys, o Lietuvoje, įvertinus klinikinę praktiką ir aktualius duomenis, šie lygiai buvo parengti ir atnaujinti. Jais galės naudotis bei remtis ir kitos valstybės. Be to, mes taip pat atsižvelgėme į naujos įrangos atsiradimą branduolinės medicinos praktikoje“, – sako naujasis mokslų daktaras.
 
Viena iš disertacijos išvadų – atsakytas klausimas, ar branduolinės medicinos darbuotojai Lietuvoje negauna per didelių apšvitos dozių: „Galima sakyti, kad rizika, kurią tyrėme (susirgti skydliaukės vėžiu arba leukemija) yra labai maža. Prognozuojama jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui priskiriama veiksnio rizika (100 000 žmonių) siekia iki ~10-5. Turime gerą tendenciją, kad tos dozės mažėja. Įvertinome, kad šiuo klausimu branduolinė medicina yra tikrai saugi sritis.“
 
FTMC informacija
 
Susiję:
Karolina sypso mini-0a05d764cc0a275044476062768cd837.jpg
2023. 09. 22 - Molekulių švytėjimą tyrusi fizikė K. Maleckaitė tapo gamtos mokslų daktare Karolina prisidėjo prie naujų raudonai švytinčių mikroklampumo jutiklių kūrimo, kurie suteikia informacijos apie ląstelės sveikatą.
ftmc_tit-db6326d42bedf949be96bcc58df61fb6.jpg
2023. 09. 22 - RAMAN NOVIKAU disertacijos gynimas 2023 m. rugsėjo 22 d. 10 val., FTMC D401 salėje (Saulėtekio al. 3, Vilnius) ir nuotoliniu būdu
Lena mini-5970f29a82a0abe2f00c007e1f639d61.jpg
2023. 09. 15 - Juodąjį silicį tyrinėjanti fizikė Lena Golubewa – naujoji gamtos mokslų daktarė Norima technologija skamba kaip iš mokslinės fantastikos srities – tačiau mokslas juda to link, ir Lena taip pat prisideda.
Simona Geles-ee1de2bc8aa1b049faab32a59b92aa1d.jpg
2023. 09. 08 - Jutiklius tobulinanti fizikė S. Pūkienė tapo technologijos mokslų daktare Kuo mokslui ir visuomenei gali pasitarnauti galio arsenido bismido medžiaga?