Darbe pristatyti Lazerinių technologijų skyriuje vystomu tiesioginio lazerinio rašymo metodu gaminamų skirtingos morfologijos nanodarinių, sudarančių plazmonus žadinančias gardeles, formavimasis bei formos įtaka plazmonų rezonansui. Tiksliai valdant gardelės darinių formą, galima koreguoti rezonanso kokybę bei vietą spektre, o tai atveria plačias galimybes pritaikant šias gardeles jutiklių srityje. Rezultatai yra tampriai susiję su LMT mokslininkų grupių projekto Nr. S-MIP-23-32 iškeltomis užduotimis.

 

(Organizatorių nuotrauka)

FTMC Optoelektronikos skyriaus technikas Kasparas Stanaitis pelnė apdovanojimą už stendinį pranešimą „Žemos kainos parafininių lęšių, skirtų terahercinei spinduliuotei, gamyba ir analizė“ (angl. „Cost efficient fabrication and analysis of paraffin lenses for THz radiation“).

Tyrime buvo nagrinėjamas paprastas būdas gaminti terahercinio ruožo  spinduliuotės lęšius – išliejant juos iš pigaus ir lengvai prieinamo parafino. Nustatyta, jog dėl palankų optinių savybių THz dažnio ruože  (gero pralaidumo ir santykinai aukšto lūžio rodiklio) parafinas gali būti efektyviai naudojamas kokybiškiems optiniams komponentams gaminti, kurie tinkami netgi terahercinio vaizdinimo sistemoms.

Kasparo darbas, be kita ko, tarptautinėje konferencijoje laimėjo optikos ir fotonikos draugijos „Optica“ įsteigtą apdovanojimą už geriausią stendinį pranešimą optikos srityje.

Aivaras Špokas taip pat dirba techniku Optoelektronikos skyriuje. Jis įvertintas už pranešimą „Galio arsenido bismido stačiakampių kvantinių duobių optimizavimas 1–1,2 µm spinduliuotei“ (angl. „Optimization of GaAsBi Rectangular QWs for Emission at 1-1.2 µm“). Pagrindinė šio darbo užduotis buvo monokristalo galio arsenido bismido (GaAsBi) kvantinių duobių auginimo molekulinių pluoštelių epitaksijos (MBE) būdu technologijos optimizavimas.

Kvantinės duobės šiais laikais naudojamos šviestukų ir lazerių gamyboje, todėl yra svarbu gerai suprasti auginimo technologiją siekiant užauginti efektyvias puslaidininkines kvantines struktūras. Galio arsenido bismidas yra patraukli medžiaga artimosios infraraudonosios srities (NIR) taikymuose dėl stabilumo kambario temperatūroje ir Ožė rekombinacijos slopinimo.

Būtent Aivaro ir komandos pasirinktas emisijos ruožas (1–1,2 mikrometro) gali būti naudojamas selektyvių aplinkos dujų detektorių gamyboje ar net nešiojamuose įrenginiuose (išmaniuosiuose laikrodžiuose) kaip kraujo deguonies koncentracijos jutikliai, kadangi NIR bangų ruožas yra saugus žmogui bei nematomas.

(Organizatorių feisbuko paskyros nuotrauka)

Ketvirtasis nugalėtojas, FTMC Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus inžinierius Jorūnas Dobilas, parengė stendinį pranešimą tema „Manganitų elektrinių ir magnetinių savybių analizė naudojant Aizingo modelį“ (angl. „Analysis of electrical and magnetic properties of manganites using the Ising model“). Pagrindinis darbo tikslas – pabandyti aprašyti mineralų plonųjų polikristalinių manganitų sluoksnių elektrines bei magnetines savybes taikant du paprastus metodus: Aizingo modelį bei varžų tinklo modelį (iš pirmojo galima gauti magnetines savybes, o iš antrojo – elektrines).

Modifikavus dvimatę Aizingo gardelę (įvedus funkcines pakaitinės sąveikos priklausomybes) įvertinta tarpkristalitinės terpės įtaka minėtoms savybėms.

Sukurtas modelis lengvai plečiamas, t. y. jį galima nesudėtingai modifikuoti įterpiant defektus, keičiant kristalitų struktūrą ir kt. Taip pat tinkamai modifikavus modelį galima prognozuoti plonųjų manganitų sluoksnių savybes nuo jų auginimo parametrų.

Tarptautinėje konferencijoje-mokykloje šiais metais paskaitas skaitė 23 lektoriai, o stendinių pranešimų sesijoje buvo pristatyti 102 stendiniai pranešimai. Iš jų geriausiais buvo pripažinti 8 stendiniai pranešimai. 

FTMC informacija