Naujienos ir renginiai

 

Svajus gimė 1967 m. rugpjūčio 25 d. Prienuose. Mokėsi Prienų I-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1985 m. Vėliau studijavo cheminę technologiją Kauno politechnikos institute (KPI, dabartinis Kauno technologijos universitetas) ir chemiją Vašingtono valstijoje (JAV). Studijų metu aktyviai dalyvavo KPI Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veikloje. 1993 m. išvyko studijuoti doktorantūros Pensilvanijos valstybiniame universitete (JAV), kur 1997-aisiais apgynė cheminės inžinerijos mokslų daktaro laipsnį.

 

Trejus metus S. Asadauskas dirbo JAV Žemės ūkio departamente, kur jauną specialistą pakvietė tirti, kaip gaminant tepalus naftą būtų galima pakeisti augaliniais aliejais. Vėliau valstybinę tarnybą S. Asadauskas iškeitė į darbą vokiečių bendrovės „Fuchs Lubricants“ padalinyje JAV, kur dirbo aštuonerius metus. 2008 m. grįžo į Lietuvą, į tuometinį Chemijos institutą, Medžiagotyros ir korozijos tyrimų skyrių, kur sėkmingai įkūrė Tribologijos grupę.

 

Minėdami Svajaus gimimo sukaktį, FTMC mokslininkai dalijasi atsiminimais apie mylimą bičiulį ir kolegą.

 

 

 

 

Šių metų rugpjūčio 25-ąją kolegai ir draugui dr. Svajui Asadauskui būtų suėję 56-eri. Tačiau netikėta žinia šių metų sausio 18-ąją ir po to sekę ilgi laukimo ir vilties mėnesiai ne tik apvertė jo artimųjų, bet ir stipriai paveikė FTMC bendruomenės gyvenimą.

 

Apie Svajų ir jo sugrįžimą į Lietuvą ir tuometinį Chemijos institutą iš spaudos teko girdėti jau 2007-aisiais, tačiau asmeniškai pirmą kartą susipažinau tik 2017-ųjų pabaigoje, man pradėjus dirbti FTMC. Vieną dieną, jam užsukus į mano kabinetą ir prisistačius, iš karto buvo aišku, kad turėsime daug bendrų temų ir interesų tiek profesinėje, tiek ir asmeninėje sferose. Iš karto buvo akivaizdu, kad Svajus išsiskyrė savo aktyvumu, greita nuovoka ir galybe idėjų, kurias turėjo galvoje. Tai jam visada labai padėjo, ypač projektinėje veikloje ir bendraujant su verslo atstovais.

 

Asmeniškai su Svajumi visada nesunkiai rasdavome įvairių bendrų temų pokalbiams ir diskusijoms, kurios apėmė ne tik mokslą, bet dažnai nuklysdavo ir į kitas gyvenimo sritis: nuo alaus ir sodininkystės iki amerikietiškojo futbolo ir politikos ypatumų... Visus savaitės įvykius visada apibendrindavome tradiciniais penktadienio pietumis „Kino studijoje“.

 

Svajaus, kaip draugo, kolegos, puikaus chemiko-inžinieriaus netektis – tai milžiniška, tiek asmeninė tiek ir FTMC bendruomenės, netektis. Ilsėkis ramybėje, Svajau!

 

 

Labai gaila ir be galo liūdna, kad taip anksti netekome mūsų kolegos ir draugo.

 

Su Svajumi susipažinau 2007 m., jam sugrįžus iš Jungtinių Valstijų pagal Marie Curie programą. Svajus, apgynęs daktaro disertaciją Pensilvanijos valstybiniame universitete ir įgijęs patirties tarptautinėje tepalų gamybos įmonėje „Fuchs Lubricants,“ su dideliu užsidegimu ir veržlumu įkūrė Tribologijos grupę Chemijos institute (vėliau FTMC), kurioje keletą metų teko kartu padirbėti ir man.

 

Svajus buvo neabejotinai kūrybingas, smalsus ir nebijantis iššūkių. Jis imdavosi užduočių, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodydavo nepaprastai sudėtingos ir neįveikiamos, tačiau jis visada atkakliai ir su entuziazmu siekdavo užsibrėžto tikslo.

 

Svajus buvo išskirtinis chemikas, turėjęs platų mokslinį profilį, apimantį tepalus, aliejus, degalus, klijus, plastifikatorius ir kitus pramoninius skysčius, gautus iš perdirbtų žaliavų. Svajus skatino bendradarbiavimą su tribologijos specialistais Lietuvoje ir aktyviai rėmė šioje srityje vykdomus tyrimus, stengėsi, kad Lietuva taptų patrauklia mokslinių tyrimų erdve. Svajus glaudžiai bendradarbiavo ir su verslo partneriais, ypač su gumos perdirbimo atstovais, ir tokiu būdu siekė savo moksliniais atradimais prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo.

 

Jis dirbo dideliuose tarptautiniuose projektuose su užsienio partneriais. Jo dalyvavimas projektinėse veiklose buvo labai ryškus: entuziastingai dalyvaudavo diskusijose, siūlydavo idėjas, ieškojo novatoriškų metodų tikslams pasiekti. Svajus paliko neišpildytų svajonių ir projektų, bet jo indėlis moksle ir bendruomenėje nebus pamirštas.

 

Ramybės Tau, kolega, drauge Svajau. Tavo darbai ir dvasia gyvens mūsų prisiminimuose.

 

 

 

Šiandieną dar labai sunku rinkti žodžius ir kalbėti būtuoju laiku apie Svajų. Teko su juo draugiškai bendrauti nuo jo pirmosios dienos, kai sugrįžo iš JAV į Lietuvą. Kiekvieną darbo dienos rytą pradėdavom susitikę išgerti arbatos puodelį ir aptarti viską nuo A iki Z.

 

Sausio 17 ryte, išgėręs arbatos, išeidamas atsisveikino pasakydamas „iki rytojaus“, ir to įprastinio „rytojaus“ jau nebebuvo.

 

Labai liūdna, kad netekome labai draugiško, energingo, visada geros nuotaikos, visur suspėjančio, visada randančio išeitis ir kebliausiose situacijose, labai mylinčio savo vaikus ir artimuosius, tikro Draugo. Toks jis ir išliks mūsų atmintyje.

 

 

Kokį Svajų pažinojau ir kas man darė įspūdį:

 

Komunikabilumas. Visų pirma Svajų prisiminsiu kaip labai komunikabilų žmogų. Atmenu pirmą kalėdinį vakarėlį Chemijos institute, kuriame pirmą sykį dalyvavo nesenai iš JAV grįžęs ir į naują kolektyvą įsiliejęs kolega. Laisvas, linksmas ir betarpiškas bendravimas, ypač su kolegėmis, akivaizdžiai buvo užsienyje sukaupto „kultūrinio  paveldo“ dalis, išskirianti Svajų iš kitų. Jo bendravimo kultūra, nežiūrint į tai, ar pašnekovas – aukštas valdžios atstovas ar kolega, įgalino greitai adaptuotis naujame kolektyve bei per ganėtinai trumpą laikotarpį pasiekti aukštų profesinių rezultatų.

 

 

 

Kompetencija. Svajus buvo labai plačios erudicijos žmogus ir jo kompetencijos chemijos srityje apėmė labai platų sričių ratą. Visų pirma jis buvo tribologijos pradininkas buvusiame Chemijos institute (vėliau FTMC). Polimerų chemija bei organinė chemija – tai sritys, kuriose jo žinių bagažas buvo ypač didelis.

 

Tačiau tai netrukdė jam gilintis ir į kitas mokslines problemas. Kadangi Elektrocheminės medžiagotyros skyriuje, kuriame Svajus dirbo, buvo sprendžiamos metalų korozijos problemos, jis inicijavo korozijos biokuro terpėse tyrimus. Žinodamas apie sukauptą didelę kolegų patirtį aliuminio anodavimo srityje, jis pradėjo ir sėkmingai vystė trinčiai atsparių aliuminio dangų tyrimus, pasibaigusius kelių patentais apgintų technologijų parengimu.

 

Plati kompetencija, domėjimasis aktualiomis mokslinėmis problemomis bei dalyvavimas Europinės platformos SusChem veikloje sudarė sąlygas laimėti kelis Europos Komisijos Horizonto projektus ir sėkmingai juos įgyvendinti. Todėl Svajaus veiklos labai palankiai buvo vertinamos užsienio partnerių.

 

Tuo pačiu jis niekuomet neatsisakydavo padėti ir bet kam iš Lietuvos ūkio subjektų, jei jiems kildavo problemos, artimos jo kompetencijai. Jo vykdyti vadinamieji ūkiskaitiniai darbai apėmė tepalų chemiją, tribologiją, aliuminio paviršiaus paruošimo bei gumos perdirbimo technologijas. Svarbiausia tai, kad jo sukurti procesai nenuguldavo stalčiuose, bet buvo diegiami praktikoje. Įspūdingiausia, ko gero, jo su kolegomis sukurta padangų gumos perdirbimo technologija, kurios platų pritaikymą ribojo tik nukritusios pasaulinės kaučiuko kainos. Svajus vis minėdavo, kad, kai tos kainos grįš į pradines, sukurta technologija turėtų garantuoti milijoninius pelnus.

 

Azartas. Svajus buvo didelis teniso gerbėjas ir aktyviai užsiėmė šia sporto šaka. Sąlygos šioje srityje buvo palankios, nes tik jam atvykus pakviečiau į mokslininkus jungiantį Verkių teniso klubą, kurio veikloje jis aktyviai dalyvavo. Prisimenu ir principinį FTMC fizikų vs chemikų teniso dvejetų „mūšį“, kuriame mums su Svajumi pavyko nugalėti ir kuriam Svajus iš JAV buvo atvežęs specialų prizą (Skorpioną tekilos terpėje). Tapęs vyriausiuoju FTMC mokslo darbuotoju jis įgijo teisę dalyvauti Profesorių teniso taurės varžybose, kurių praktiškai kasmet nebuvo praleidęs ir buvo iškovojęs daugybę prizų.

 

Patriotas. Tik per laidotuves sužinojau, kad Svajus buvo aktyvus Lietuvos šaulių sąjungos narys. Apgailestauju, kad šio fakto nežinojau ir, deja, žinių apie nuveiktus darbus šioje srityje neturiu.

 

 

 

 

Mes susipažinome, kaip šiais laikais būdinga, elektroninėje erdvėje. Nepamenu, ar dar buvau doktorantas, ar jau po doktorantūros tuo metu, kai kurį laiką dirbau Švedijoje. Ten turėjau tokį sumanymą – pabandyti suburti kitus lietuvių išeivius mokslininkus, doktorantus į neformalų forumą, skirtą Lietuvos mokslo permainoms paskatinti, paremti.

 

Pasivadinome Užsienio lietuvių mokslo forumu. Kiek aš atsimenu, Svajus gana anksti įsijungė į mūsų elektroninį bendravimą. Šis tinklas jungė turbūt apie 60 doktorantų, postdoc‘ų ir kitų mokslininkų, kurie buvo išvykę iš Lietuvos.

Po kiek laiko, kada dalis iš mūsų apgynė daktaro disertacijas ar baigė kitus darbus, visus vis tiek vienijo viena mintis – dirbant Lietuvoje, bandyti savo žinias ir patirtį panaudoti permainoms mokslo sistemoje skatinti, konkrečiau – universitetų, institutų ir kitų mokslinių įstaigų vadyboje. Nes, mūsų nuomone, tuo metu lietuviškoji sistema tebebuvo paveldėta dar iš anų laikų ir reformuota tik kosmetiškai.

 

Praėjus kiek laiko, mes susitikome gyvai po to, kai 2008 m. grįžo dirbti į Lietuvą. Išliko mūsų bendras interesas siekti permainų mokslo finansavimo sistemoje, taip pat tokiomis temomis kaip darbo vietų išlaikymas, rodiklių įvertinimas, prioritetų nustatymas.

 

Svajus atsivežė patirtį iš Jungtinių Valstijų, aš – iš Švedijos ir Vokietijos. Mus vienijo noras palyginti šias patirtis, suprasti jų esminius skirtumus ir sprendimų priėmėjams pasiūlyti savo receptus. Tam padėjo tai, kad abu turėjome labai plačių kontaktų užsienyje.

 

Ir tada nutarėme įsteigti asociaciją „Futura Scientia“, kad įformintume veiklą, nusistatytume darbo planą ir pagal jį, kiek galimybės leidžia, siektume savo tikslų. Svajus buvo vienas iš steigėjų, ne kartą išrinktas į asociacijos valdybą.

Mūsų bendravimas nuo tada ir tęsėsi visą laiką iki 2023-iųjų sausio.

 

Svajaus asmenybės bruožai buvo labai geri, kalbu apie jo gebėjimą žmogiškai bendrauti. Per visą mūsų bendravimą iš jo nebuvau girdėjęs jokio pykčio. Aišku, mes ne kartą kritikuodavom įvairias institucijas (ir, manau, pelnytai), bet Svajus visada pasižymėjo dalykiškumu, taikumu, nuoseklumu, korektišku bendravimu. Ir tai man iki dabar palieka pavyzdį.

 

Mūsų mokslinių tyrimų interesai skyrėsi, bet prisimenu vieną profesinį atvejį. Mano doktorantas gynė disertaciją, ir pakviečiau Svajų į disertacijos svarstymo komitetą. Iškart galėjai pajusti, kad jis – mokslininkas savo esme: jo nuoširdus smalsumas, įgūdžiai atrinkti, kas svarbu ir kas nelabai, mokėjimas dalykiškai pakritikuoti, patarti... Tos savybės, matyt, ir lėmė jo profesinius pasirinkimus.

 

Jo šiluma ir geranoriškumas jautėsi nuo asmeninio bendravimo iki profesinės veiklos. Toks jis ir buvo – nuoseklus žmogus be jokių taktinių išskaičiavimų, viską darantis nuoširdžiai.

 

 

 

 

Tvirta ranka, kasdienis „Labas!“

Atrodė, visada šalia jis bus

Pas šeimą, artimuosius ir draugus.

Ta šypsena tyra kaip baltas lapas...

 

Kompanija gera kaimynams ir namiškiams,

Linksmų istorijų pynia kolegoms,

Ugnelės akyse nepaslepia net miegas.

Ta šypsena kasdien vis švyti ryškiai...

 

Širdis dar padalinta Lietuvai gimtinei,

O kūnas sportui dar paskirtas,

Todėl yra visad žvalus ir tvirtas.

Ta šypsena su nuovargiu eina imtynių...

 

Nafta, aliejus, padangų kaučiukas

Pritaikymą visai kitaip surado –

Kūrybiškumas be idėjų bado.

Ta šypsena nesumažėjusi nė trupučiuko...

 

Deja, užgeso ta šypsena dar ne laiku, ne vietoj, Tik Tautiškos giesmės aide bešvyti.

Liūdnoms mintims ir sielvartui išvyti,

Jos dar labai labai labai reikėtų...