„Kalbame apie personalizuotus jutiklius. Glitimo yra visuose grūduose, ir jo kiekį galima nustatyti įvairiose laboratorijose. Bet, jeigu netolerantiškas glitimui žmogus, nori išeiti kažkur pavalgyti, jis nebėgs į laboratoriją, kad jam patikrintų dienos pietus...

Mūsų prašė, kad sukurtume greitai veikiantį jutiklį, kuriuo būtų paprasta naudotis. Pavyzdžiui, žmogus užsisako picą, paima jutiklį, beda juo į picos ingredientus ir pasitikrina, ar juose nėra glitimo.“

(FTMC sukurto personalizuoto glitimo jutiklio prototipas, kuris bus gerokai mažesnis. Dr. Rasos Pauliukaitės nuotrauka)

„Pats jutikliukas, jautrioji prietaiso dalis, nebuvo pati sunkiausia – nes jau buvome sukūrę platformą jam. Didesnė problema – kaip padaryti, kad tai būtų patogu žmogui. Geriausia – kad atrodytų tarsi pieštukas: patogu nešiotis ir naudoti. Pieštuko ekranėlis parodo, ar yra glitimo, ar nėra. Arba užsidega atitinkamos spalvos lemputė.

Kitas dalykas – dirbu su elektrocheminiais jutikliais. Elektrochemija yra nelabai patogus dalykas tokiems įrenginiams, nes visą laiką jie veikia tik tirpale – skystyje, kuriame ištirpinta druska. Elektrochemikai ją vadina elektrolitu – jis reikalingas, kad perneštų elektronus nuo vieno elektrodo prie kito.

Tad galutiniame variante prie jutiklio turės būti kažkas panašaus į kamštelį – įdedi picos gabalėlį į tirpalą ir lauki, kada pasirodys rezultatas“, – pasakoja dr. Rasa.