„Terahercai yra bangos ruožas tarp gigacercų (kas yra Wi-Fi, telefono ryšys) ir infraraudonosios spinduliuotės, kas faktiškai yra nuo Saulės ateinanti šviesa. Šis ruožas dabar įgyja populiarumą dėl savo ypatingų savybių, kurios įgalina jo panaudojimą įvairiausiose srityse – pradedant nuo skenavimo apsaugos sistemose baigiant vaistų gamyba. Bet bėda yra ta, kad terahercų šaltiniai yra arba labai dideli (vos ne spintos dydžio), arba labai brangūs.

 

Mūsų Centro mokslininkai buvo nusiteikę pagaminti labai mažą ir labai galingą terahercų šaltinį. Panaudoję supergardeles, sėkmingai parodėm, kad tai įmanoma.

 

Supergardelės yra plonesnė už plauką struktūra, sudaryta iš kvantinių duobių. Angliškai jos vadinamos quantum wells – kvantiniai šuliniai. Visai graži analogija: kaip visiems mums žinomas šulinys sulaiko vandenį, taip kvantinis šulinys sulaiko elektronus. Priklausomai nuo struktūros, kvantinės duobės gali kontroliuoti elektronų energijas ir dėl to atsiranda kvantinė mechanika, kurią reikėtų mokytis kelis metus. Bet dėl to mes galime gauti įvairiausių įdomių efektų ir juos įgalinti tokiems dalykams kaip terahercų generavimas arba stiprinimas“, – pasakoja V. Čižas.

 

LNK Žinių reportažą (nuo 49:50) žiūrėkite čia.