Sveikiname kolegą, sėkmės ir įkvėpimo darbuose!

 

O darbai reikšmingi, nes susiję su amiloidoze – didele gana retų ligų grupe, kai gyvuose organizmuose nenatūraliai jungiasi ir susikaupia baltymai amiloidai. Dėl to susidaro ląstelėms kenksmingos struktūros, kurios gali sutrikdyti daugelio organų veiklą. Alzheimerio liga – vienas iš dažniausių amiloidozės atvejų, kai sutrinka smegenų veikla.

 

„Pasaulyje tyrimų yra labai daug, ir skirtingų. Tos ligos nuo pat pirmojo atvejo tiriamos daugiau nei šimtą metų. Tačiau didžiausia problema turbūt yra ta, kad besiformuojančios baltymų struktūros gali pradėti skirtis nuo menkiausio aplinkos pasikeitimo. Net jei atliksi puikius tyrimus, tau visada maišys struktūrų, kurios gali formuotis, gausa.

 

Tad savo darbais siekiame viską supaprastinti ir pradėti nuo pradžių. Padarome kuo paprastesnį variantą, kad gautume fundamentalių žinių. Šimtą metų atliekami tyrimai, ir vis dar nėra vaisto, kuris tiktų visiems – keista. Greičiausiai to priežastis yra fundamentalių žinių trūkumas. Ties tuo ir dirbame, taikydami membranų modelines sistemas“, – sako dr. E. Navakauskas.

 

 

 

Iš Marijampolės kilęs Edvinas Vilniaus universitete studijavo fiziką ir biofiziką. Tam, kad atliktų daktaro disertacijai reikalingus tyrimus, jaunasis mokslininkas turėjo semtis tiek fizikos, tiek biologijos, tiek chemijos naujų žinių. O ir eksperimentai, kaip ne kartą pastebėjo disertacijos gynimo tarybos nariai ir kiti kolegos, buvo labai sudėtingi.

 

„Svarbiausia tai, kad tokių biologinių sistemų tyrimams pirmąkart pritaikyta metodika – suminio dažnio generacijos spektroskopija. Yra labai ribotas skaičius metodikų, kuriomis galima tirti sistemas. Tad mūsų pritaikymas yra išskirtinis. Toks modelis leidžia atlikti fundamentinius tyrimus, po truputį darant sistemą sudėtingesne. Siekiame viską suprasti iš pagrindų, žingsnis po žingsnio surinkti reikiamas žinias“, – pasakoja Edvinas.