Mūsų mokslininkai gali nustatyti žmogaus, gyvūno ar kokio objekto amžių net iki 50 tūkst. metų į praeitį, taip pat pasakyti, ar senas paveikslas – klastotė ar originalas.

 

„Gamtoje sutinkami 12-osios, 13-osios ir 14-osios anglies izotopai. Jie visur egzistuoja, ir tai yra vienas iš raktinių komponentų, reikalingų atlikti amžiaus nustatymo procedūrai.

 

Visi dalykai, kuriuos mes galime tirti savo laboratorijoje, turi kažkada būti buvę gyvi. Pas mus dažniausiai patenka medžiagos fragmentai, kurie kadaise buvo augalas, gyvūnas, keramikos šukė, prie kurios pridegė gaminamas maistas, kaulų likučiai ir pan.

 

Augalas kvėpavo iš atmosferos  CO₂, kur tarp daugybės molekulių pasitaikydavo viena kita molekulė, kuri savo sudėtyje turėjo radioaktyvios – 14-osios – anglies atomą. Lygiai taip su gyvūnais, kurie suvalgo tuos augalus – tokia grandinė.

 

 

 

Į mūsų organizmus patenka radioaktyvi anglis, kuri yra visiškai natūrali. Kol esame gyvi, ji vis atsinaujina mūsų organizme. Bet, kai augalas ar gyvūnas numiršta, radioaktyvi anglis nustoja patekti į audinius. Tokiu būdu sustoja ciklas ir „sužiba“ 14-oji anglis, nes ji yra radioaktyvi.

 

12-osios ir 13-osios anglies atomai yra stabilūs, o 14-osios per 5700 metų audinyje sumažėja dvigubai, tartum pradeda tiksėti laikrodis. Mūsų laboratorijos esmė – nustatyti, kiek biologiniam audinyje liko radioaktyvios anglies. 12-osios ir 13-osios liks tiek pat, bet 14-oji, kadangi yra radioaktyvi, suskyla, jos sumažėja.

 

Mūsų visas darbas – iš archeologinių iškasenų, kultūrinių objektų (paveikslų ir kt.) ištraukti nedidelį kiekį medžiagos ir ištirti 14-osios anglies likutį. Šitaip galime pasakyti, kada tas augalas ar gyvūnas numirė. Tai yra esminė sąlyga“, – pasakoja A. Pabedinskas.

 

Viso pokalbio galite klausytis paspaudę šią nuorodą. Laidos vedėja – Agnė Skamarakaitė.

 

Išsamų straipsnį apie FTMC mokslininkų komandą „VilniusRadiocarbon” bei jos tyrimus skaitykite čia.