Pagrindinį apdovanojimą – vardines INFOBALT stipendijas – pelnė trys mokslininkai, iš kurių du yra FTMC darbuotojai: tai dr. Evelina Dudutienė ir dr. Vilius Vertelis.

 

Tuo metu skatinamąsias stipendijas gavo dr. Ernesta Bužavaitė-Vertelienė ir dokt. Raimonda Bogužaitė.

 

Sveikiname ir džiaugiamės!

 

Trumpai pažvelkime, kokias įdomias ir aktualias temas konferencijos metu buvo pristatę mūsų mokslininkai.

 

(Dr. Evelina Dudutienė. Asmeninio archyvo nuotrauka)

Kristalas, kuris dar neatskleidė visų savo galimybių

FTMC Optoelektronikos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Evelina Dudutienė atlieka tyrimus su galio arsenido bismidu (GaAsBi). Šis kristalas pirmąkart laboratorijoje užaugintas 1998 m. ir nuo tada išsamiai tyrinėjamas, siekiant pritaikyti kuriant įvairius optoelektronikos prietaisus:

„Mano pranešimas buvo apie GaAsBi auginimo parametrų ir kvantinių struktūrų dizaino įtaką optinėms savybėms. GaAsBi – santykinai nauja medžiaga, ir dar daug kas apie ją neaišku. Dėl savo unikalių savybių ji labai tiktų artimosios infraraudonosios spinduliuotės šaltinių gamybai.

Artimoji infraraudonoji (NIR) sritis – tai spektrinis ruožas, kuriame yra daug taikymų: duomenų perdavimui šviesolaidžiais reikalingi vadinamieji telekomo lazeriai, taip pat  LiDAR technologijai (3D lazerinis skenavimas) reikalingi NIR lazeriai; jutikliuose (pavyzdžiui, hemoglobino ar deguonies koncentracijos kraujyje nustatymui) turi būti naudojamas NIR lazeris; technologija pritaikoma ir aknės randų ar varikozės gydymui. Net TV pultelis veikia su NIR LED'o technologija (bet ji jau gerai veikia, ir jos gal nebereikia tobulinti).

Kita vertus, kokybiškų, gerai šviečiančių GaAsBi struktūrų auginimas kelia dar daug iššūkių.

Kadangi turiu galimybę glaudžiai bendradarbiauti su technologais, analizuodama optinių matavimų rezultatus galiu pasakyti, kaip tam tikri technologiniai sprendimai daro įtaką GaAsBi struktūrų optiniam atsakui, kas veikia, o kas ne. Tai leidžia ne tik greičiau rasti geriausią sprendimą auginant norimų parametrų struktūras, bet ir prognozuoti prietaisų veikimą. O tai, manau, yra labai svarbu.“

„Labai džiaugiuosi, nes ne tik mokslo bendruomenė įvertino mano darbą, bet ir verslo atstovus pavyko įtikinti, kad fundamentinis mokslas yra neatsiejama taikomojo mokslo dalis: norint kažką panaudoti, visų pirma reikia suprasti“,  gautą LMA ir INFOBALT apdovanojimą įvertina E. Dudutienė.

 

 

Dr. Vilius Vertelis darbuojasi FTMC Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriuje. Savo pranešime jis pristatė doktorantūros metu atliktus darbus, kurie gali praversti kariuomenei bei kosmoso pramonei:

 

„Doktorantūros metu dirbau su elektromagnetinėmis svaidyklėmis. Šie prietaisai yra linijiniai elektros varikliai, verčiantys elektros energiją į kinetinę energiją. Paprastai tariant, tai yra elektrinės patrankos.

 

Didžiausias jų privalumas prieš konvencines, cheminiu užtaisu varomas, patrankas yra galimybė viršyti 2 km/s sviedinio greitį. Ši savybė yra labai patraukli, nes įgalintų nanopalydovų pakėlimą į orbitą be didelių raketų už labai konkurencingą kainą.

 

Taip pat šiomis svaidyklėmis domisi ir gynybos pramonė. Kuriamos oro gynybos, didelio nuotolio artilerijos sistemos.

 

Nepaisant visų šių privalumų, platesnį šių svaidyklių taikymą riboja didelis energijos šaltinis, reikalingas svaidyklei maitinti. Savo doktorantūros metu tyrinėjau galimybes svaidyklėse panaudoti superlaidininkus. Pademonstravau, kad superlaidininkai tinka sviedinių elektroninių modulių apsaugai tiek kaip magnetinio lauko ekranai, tiek kaip elektros grandinėje veikiantys saugikliai. Taip pat pristačiau superlaidininkų naudojimo kaip elektromagnetiškai greitinamos platformos ritės tipo elektromagnetinėse svaidyklėse tyrimų rezultatus ir kaip jie padeda kurti efektyvesnes tokio tipo svaidykles.“

 

M. Vertelis nesureikšmina savo apdovanojimo, tačiau džiaugiasi, kad konferencija buvo labai įdomi – Vilius atidžiai klausėsi kolegų pranešimų, kurie, jo teigimu, buvo išties kokybiški.

 

„Noriu padėkoti tiek LMA, tiek INFOBALT asociacijai už puikią iniciatyvą. Tai yra puiki proga susipažinti su kolegų darbais ir parodyti savuosius. Įdomu buvo ir tai, kad pristatėme po du pranešimus – vieną Mokslų akademijai ir vieną INFOBALT, o tai yra dvi skirtingos komisijos su skirtingais kriterijais ir tikslais.

 

Akademijoje, mano nuomone, pranešimai buvo įprasto stiliaus, komunikuojantys mokslo rezultatus kitiems mokslininkams. Tuo tarpu INFOBALT skirtu pranešimu reikėjo išbandyti jėgas savo temą pristatant verslo atstovams, kurie pripratę prie kitokių pranešimų, su kitokiais akcentais, su aiškia praktine nauda. Tokio tipo pranešimą rengiau pirmą kartą, ir dėl to esu labai dėkingas už suteiktą galimybę“, – sako mokslininkas.

 

 

 

 

„Savo pasiekimą vertinu tikrai gerai. Norėjau, kad ne tik mokslininkai, bet ir verslas išgirstų apie tai, ką veikiame mūsų FTMC Plazmonikos ir nanofotonikos laboratorijoje. Todėl labai džiaugiuosi, jog patekau tarp laureatų ir galėjau pasidalinti mūsų darbais su platesniu žmonių ratu“, – dalijasi dr. Ernesta Bužavaitė-Vertelienė iš Lazerinių technologijų skyriaus.

 

Jos pranešimo tema susijusi su plazmonais – plazmos virpesių kvazidalelėmis. Tai gali skambėti įmantriai, tačiau naudą teikia labai praktinę: mokslininkės tyrimai svarbūs tobulinant jutiklius, kurie padeda kurti vaistus, užkirsti kelią ligoms, ir t. t.:

 

„Mano pranešimas buvo apie stipriosios sąveikos efektą plazmoniniuose sužadinimuose ir jų pritaikymą biojutikliams. Stiprioji sąveika – tai toks reiškinys, kuomet dvi ploname metalo sluoksnyje atsirandančios paviršinės plazmoninės bangos viena su kita sąveikauja ir pradeda viena kitą stumti. Dėl šios dviejų plazmonų sąveikos sumažėja energijos nuostoliai tokiems sužadinimams, o šie du plazmoniniai sužadinimai tarpusavyje energija mainosi be nuostolių.

 

Tokią sistemą galime įsivaizduoti kaip dvi švytuokles, sukabintas ant vienos virvės: pajudinus vieną švytuoklę, ji svyruos, energiją perduodama kitai. Po kiek laiko pradės svyruoti antroji, o pirmosios svyravimas slops, kol ji sustos, ir taip procesas kartosis.“

 

„Plazmoninių sužadinimų stipriojoje sąveikoje jautrumas yra didesnis nei pavienių plazmonų atveju, todėl šie puikiai tinka biomolekulėms detektuoti. Būtent tokio tipo optinį biojutiklį pristatinėjau, kur dėl stipriosios sąveikos buvo pasiektas 6,4 karto didesnis jautrumas nei pavienio plazmono atveju. Tokie jutikliai svarbūs įvairių vaistų tyrimuose, ligų diagnostikoje ir imuninio atsako tyrimuose.

 

Stipriojoje sąveikoje esantys sužadinimai ne tik pasižymi efektyviais energijos mainais; struktūros, kuriose šie efektai vyksta, yra nanometrų matmenų (20–50 nm), todėl gali būti integruojamos į įvairius kasdienius prietaisus, o šie sužadinimai gali būti taikomi daugelyje sričių – mažų matmenų efektyviems plazmoniniams lazeriams, didesniam šviesolaidžio interneto greičiui gauti, kvantiniams kompiuteriams bei didelio jautrumo optiniams jutikliams“, – pasakoja E. Bužavaitė-Vertelienė.

 

 

 

 

FTMC Nanotechnologijų skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė Raimonda Bogužaitė taip pat atlieka tyrimus su jutikliais – tik ne optiniais, o elektrocheminiais:

 

„Mano pranešimas buvo apie polimero polipirolo pritaikymą kuriant elektrocheminius jutiklius – pavyzdžiui, SARS-CoV-2 spyglio baltymo ar kitų analičių [mėginyje surastų komponentų] nustatymui.

 

Dėl galimybės, naudojant skirtingas metodikas, šį polimerą pritaikyti kuriant skirtingas analites nustatančius jutiklius, mano tyrimas ir yra patrauklus. Aktualumas matomas jutiklių kūrimo srities plėtroje, o ir visuomenei tai artima dėl nustatomų mums pažįstamų medžiagų, tokių kaip COVID-19, kofeinas ir pan.

 

Džiaugiuosi pasiekimu. Smagu, jog yra tokių konferencijų, kuriose ieškoma bendrystės tarp mokslo ir verslo pasaulių, atkreipiamas dėmesys į jaunųjų mokslininkų tyrimus.“