Nuo automobilių ir laivų pramonės iki kokybiškesnio tatuiruočių šalinimo – tokioms sritims ateityje gali būti pritaikomi tyrimai, kuriuos šiandien su kolegomis atlieka Augustė Černeckytė.
Ji yra Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto bakalauro studijų trečiakursė, kuri beveik pusantrų metų taip pat darbuojasi Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC): mergina yra technikė Lazerinių technologijų skyriuje.
Savo veiklą Augustė galėjo viešai pristatyti tarptautinėje studentų ir jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Open Readings 2023“, kuri balandžio 18–21 vyko FTMC pastate. Renginio pabaigoje prof. Algio Piskarsko apdovanojimu buvo įvertinti du stendinio bei žodinio pranešimų autoriai už geriausius fotonikos ir lazerinių technologijų pristatymus (šiuos apdovanojimus remia įmonė „Light Conversion).
Būtent stendinio pranešimo kategorijoje laureate tapo A. Černeckytė (kuriai padėjo Lazerinių technologijų skyriaus specialistai dr. Paulius Mackonis ir dr. Aleksejus Rodinas). Jai atiteko 500 eurų premija.
(Augustės Černeckytės stendinis pranešimas)
„Stendinis pranešimas – puiki galimybė pasidalinti savo tyrimų rezultatais už laboratorijos sienų. Visi turintys klausimų, norintys sužinoti daugiau tam tikra tema, gali prieiti prie autoriaus ir pabendrauti „akis į akį““, – sako Augustė.
Stenduose turėjo atsispindėti mokslinio tyrimo tikslas, metodika, rezultatai bei išvados. Pirmumas juose skiriamas ne tekstinei, o vaizdinei informacijai.
Apie ką buvo mokslininkės pristatymas? Kad tai suprastume, turime pamėginti įsivaizduoti be galo trumpas laiko atkarpas – nanosekundę (milijardinę sekundės dalį) ir pikosekundę (trilijoninę sekundės dalį!).
„Mūsų tyrimo tikslas buvo suspausti 1,05 nanosekundžių lazerio impulsą iki 100 pikosekundžių, tam naudojom netiesinį reiškinį – priverstinę Brillouino sklaidą. Ištyrėm keletą skirtingų schemų ir pavyko impulsą suspausti iki 93 pikosekundžių, t. y. impulsas sutrumpėjo daugiau nei vienuolika kartų!
O tokį, mažos trukmės ir didelės energijos, lazeriuką vėliau naudosim tolesniems tyrimams, kurie jau būtų įdomesni ne vien mokslininkams, bet ir visuomenei.
Planuose – interferencinis metalinių paviršių žymėjimas, siekiant išgauti vandenį atstumiantį metalinį paviršių. Toks paviršius galėtų būti naudojamas įvairiose srityse, kur vandens ir metalo sąveika sukelia kokį nors nepageidaujamą rezultatą. Pavyzdžiui, automobiliai: vandenį atstumiantys metaliniai paviršiai gali būti naudojami automobilių pramonėje, kad vanduo nesikauptų ant automobilio kėbulo ir sumažintų korozijos riziką.
Kita sritis – laivai: vandeniui atsparūs metaliniai paviršiai gali padėti išvengti organizmų, šiukšlių kaupimosi ant laivo paviršiaus. Tai galėtų sumažinti degalų sąnaudas ir „atitolinti“ koroziją. Mūsų lazeris industrijoje būtų patrauklus dėl palyginus žemos kainos ir greitesnio paviršiaus struktūravimo“, – pasakoja FTMC technikė.
(Pexels.com nuotrauka)
Pasak jos, kiek paprastesnė sritis, kurioje galėtų būti pritaikoma minėta technologija, yra lazerinis tatuiruočių šalinimas. Tai jau vyksta, dažnai klientams pakanka kelių apsilankymų, kad tatuiruotės nebeliktų – tačiau lieka lazerio paliktas randelis. Tad FTMC komandos lazeris turėtų sumažinti tokių randų riziką.
Augustė džiaugiasi sėkmingu sudalyvavimu renginyje „Open Readings“: „Labai smagu, kai darbas yra pastebimas. Man tai viena pirmųjų konferencijų, ir toks įvertinimas yra didelis paskatinimas dar daugiau mokytis, dirbti, gilintis ir domėtis lazerinėmis technologijomis.“
(Viršuje dešinėje: Augustė Černeckytė. Asmeninio archyvo nuotrauka)