Kovo vakarais ir naktimis labai verta bent trumpam pakelti akis į dangų. Tiesą sakant, kai yra giedra, didelių pastangų tam nė nereikia: plika akimi matosi ryškios viena prie kitos priartėjusios Saulės sistemos planetos – Venera ir Jupiteris.
Jie jau ir šiaip yra ryškiausiai po Mėnulio matomi nakties dangaus kūnai Šiaurės pusrutulyje. O dabar, įvykus tokiam „duetui“, regimas vaizdas, ko gero, nepaliks abejingų.
Fizinių ir technologijos mokslų centro Fundamentinių tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Kastytis Zubovas sako, kad šis reiškinys (kai keli dangaus kūnai priartėja vienas prie kito) vadinamas konjunkcija.
„Kiekviena planeta juda aplink Saulę, o mes matome judėjimą dangaus skliautu. Juda jos beveik toje pačioje plokštumoje – ekliptikoje.
Ar tai dažnas reiškinys? Teoriškai konjunkcija nutinka dažniau nei kartą per metus, bet labai retai ji būna taip aiškiai matoma. Dažnai konjunkcijos įvyksta gerokai arčiau Saulės dangaus skliaute, todėl planetos matomos daug trumpiau ir daug blausesnės“, – paaiškina astrofizikas.
Labiausiai suartėjusios Venera ir Jupiteris buvo kovo 2 d. Dabar planetos jau tolsta viena nuo kitos, vaizdas po truputį darysis mažiau įspūdingas, o greičiausiai per porą mėnesių Venera turėtų pasislėpti Saulės šviesoje.
Tad, jei dar nematėte dangiško „dueto“, nepraleiskite progos tą padaryti. Tinkamas laikas tam – nuo saulėlydžio iki antrosios nakties pusės.
(NASA / Scotto Kelly nuotrauka)