Diskusiją pradėjo FTMC direktoriaus pavaduotojai:
„Gerbiamas kolega Gintarai, sunku kalbėti po tokio gyvo pranešimo. Šiurpuliai net eina, kai pagalvoju, kokį kolegą mes turime. Šiandien mes, administracijos atstovai, turime misijas. Viena iš jų yra susijusi su aukščiausio Centro apdovanojimo - Plejadų ženklo - įteikimu. Po pranešimo matome, kad šis apdovanojimas Gintarui Valušiui turėjo būti įteiktas gerokai anksčiau. Man labai didelė garbė ir malonumas įteikti šį apdovanojimą kolegai ir draugui už išskirtinius mokslo pasiekimus ir Saulėtekio idėjos įgyvendinimą." - įteikdamas Plejadų ženklą sakė FTMC direktoriaus pavaduotojas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai Rimantas Ramanauskas.
„Fizinių ir technologijos mokslų centro sėkmė priklauso nuo lyderių. Vienas iš jų yra Gintaras, tapęs ne tik mokslo lyderiu, bet ir administracijos lyderiu, ir tai yra mūsų Centro sėkmės garantas. Todėl man labai džiugu sveikinti mūsų visų, beveik septynių šimtų darbuotojų kolektyvo vardu ir įteikti paukštę, kuri toliau skatintų skristi" - Centro vardu įteikdamas skulptoriaus Juozo Lebednyko skulptūrą „Paukštis“ linkėjo FTMC direktoriaus pavaduotojas taikomajam mokslui ir santykiams su verslu Vidmantas Remeikis.
„Aš nesu mokslininkė, todėl man dažnai tenka Jus matyti iš tos pusės, kurios mokslininkai nemato. Mažai kas ateina į darbą anksčiau nei direktorius ir, greičiausiai, retas išeina vėliau. Turbūt tokia ir yra gerų vadovų dalia: būti, matyti, suspėti, viską aprėpti, sudiriguoti ir daugką išspręsti. Nors sakote, kad mylimiausias gyvenime darbas yra mokslas, mes džiaugiamės matydami jus kaip vadovą." - sakė FTMC direktoriaus pavaduotoja bendriesiems reikalams Marija Gutauskienė ir linkėjo rūpintis savimi, kad skrydžiui reikalingi sparnai nenusilptų.
„Gintarą pažįstu kaip žmogų, kuris tarpusavyje suderina daug interesų ir talentų, todėl su juo sunku ginčytis, bet lengva sutarti. Linkiu, kad FTMC ir VU kaimynystė, kuri susiklostė Saulėtekyje, toliau klestėtų." - įteikdamas padėkos raštą linkėjo Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas.
VU Chemijos ir geomokslų fakulteto vardu sveikino Aivaras Kareiva ir Lina Mikoliūnaitė, dėkodami už tai, kad bet kada atėję, visada išeina besišypsodami ir su teigiamu atsakymu. Aivaras Kareiva pasveikino Teodoro Grotuso valdybos vardu ir įteikė Teodoro Grotuso medalį už pasaulinius mokslinius pasiekimus ir Lietuvos kultūros puoselėjimą.
Diskusiją tęsė Lietuvos mokslų akademijos atstovai. „Gintarą pažįstu nuo 1980 metų rugsėjo pirmos dienos. Džiugiu, kolega, kad esate." - įteikdamas LMA padėkos raštą sveikino LMA prezidentas Jūras Banys. LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus atstovas Leonas Valkūnas džiaugėsi neblėstančiu jubiliato energingumu.
„Mielas bendražygi, atvykau iš institucijos, kurią kartais taip pat galima palyginti su Šekspyro drama. Akademikas Jūras Požėla, kai jam buvo virš 80-imt, yra pasakęs, kad šiais laikais 60-imt metų - kiekvienam piemeniui. Todėl linkiu išlikti piemeniu. Ačiū, kad esi." - prisimindamas bendrus Saulėtekio slėnio kūrimo darbus sveikino Seimo narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
„Kaskart, kai išgirstu Jūsų pranešimą, man kyla liūdesys, kad nepasirinkau fizikos. Visgi dažniausiai tenka susidurti iš administracinės pusės. Dėkoju, Gintarai, už visą kantrybę, įkvėpimą, konstruktyvumą. Tikiuosi, kad po dešimtmečio vėl susitiksime šioje arba dar didesnėje salėje ir apžvelgsime dar vieną dešimtmetį" - linkėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Tadas Juknevičius.
Lietuvos energetikos instituto (LEI) atstovai linkėjo nuveikti dar daug darbų ir dėkojo už pagalbą įgyvendinant idėjas bei stiprinant institutų bendradarbiavimą, o Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) atstovai dėkojo už gražų bendradarbiavimą. „Gintaras yra labai tikslus ir literatūrinis. Noriu įteikti dvi knygas - po vieną kiekvienam Gintarui. Jis yra žmogus, kuris veda mokslą ir inovacijas Lietuvoje į priekį." - pažymėjo Arminas Varanauskas, FTMC, LEI, LAMMC ir FIMTP vienijančios mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijos „RTO Lietuva" direktorius.
„Klausydamas pranešimo supratau, kad studentams klausyti Jūsų paskaitų tikrai yra didelė laimė" - jubiliejaus proga sveikino VU Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologų instituto direktorius Saulius Juršėnas.
VU Fizikos fakulteto (FF) kadenciją baigęs „atšalantis" dekanas Juozas Šulskus ir kadenciją pradedantis „apšylantis" dekanas Aidas Matijošius džiaugėsi bendradarbiavimu: „FTMC ir FF yra savaip stiprūs, bet taip smarkiai persipynę, kad sunku atskirti. Vieną dieną gali kalbėti kaip priešas, o kitą dieną eiti kaip pas artimiausią giminę".
Sveikinimą perdavė ilgametis Optoelektronikos skyriaus vadovas profesorius Arūnas Krotkus. Sveikindamas savo įpėdinį jubiliejaus proga prisiminė jų pažinties pradžią:
„Gintaras atėjo į Puslaidininkių fizikos institutą (PFI) 1985 metais. Jei neklystu, į B korpuso 254 kambarį, į kurį, dar kvepiantį dažais prieš 15 metų anksčiau aš su kitais aspirantais tempiau griozdiškus raudonviršius laboratorinius stalus ir kitą sunkiasvorį gerą. 1985-aisiais manęs tame kambaryje jau nebuvo – buvau pradėjęs klajones po įvairius PFI namo aukštus.
Seniausias kontaktas, kurį menu, buvo jo kandidatinės (o gal jau ir daktarine vadinosi) disertacijos pristatymas apie 1992 metus. Tema vis dar buvo tradicinė – mokslas, „daromas“ eksperimentams pasitelkiant 10 GHz dažnio mikrobangas, kurios jau kėlė šiokią tokią alergiją. Tais laikais geriausias būdas pamatyti kiek kitokį mokslą buvo keletas užsienio laboratorijoje praleistų mėnesių. Negaliu garantuoti, bet Gintarui tokia laboratorija, ko gero, buvo Drezdene, pas profesorių K. Leo. O gal Montpellier pas W. Knapą ar Frankfurte pas H. Roskosą. Bet kuriuo atveju, žiūrint į Gintaro darbų sąrašą stebina užsienio kolegų gausa, šalių ir nagrinėjamų temų įvairovė.“
Prof. A. Krotkus toliau dalinosi prisiminimais: „Velionis prof. Raimundas Dagys paliko man unikalią „kontorinę“ knygą, kurioje surašyti visi buvusiojo PFI darbuotojų duomenys. Tiesa, paskutiniai įrašai daryti 1984 m., todėl apie jubiliatą ten nieko nerasim. Bet aš atkreipiau dėmesį į kitą dalyką: tarp 1980 ir 1984 m. į Institutą atėjo apie 45 Fizikos fakulteto absolventus. Iš jų dabar Centre tebedirba tik trys. Manau, kad vėlesnių kartų statistika bus dar iškalbingesnė – laboratorijų tuštėjimo metas jas bus paveikęs dar labiau. Nes ir su puikiausia nauja idėja grįžęs į Vilnių, toli gražu, ne visada galėjai ją toliau vystyti. Tam reikėjo turėti ir bendraminčių grupę, ir atitinkamą eksperimentinę įrangą.
Šiuo požiūriu Gintarui pasisekė, nes jam grįžus iš „terahercinių“ stažuočių Vokietijoje laboratorijoje NATO programos projekto dėka atsirado unikalus Edinburgh Instruments THz lazeris, o pats Gintaras buvo natūralus to lazerio naudotojo pasirinkimas. Pasisekė, beje, ir lazeriui, ir laboratorijai, ir Institutui. Vargu ar rasime kitą tuo sudėtingu metu taip tikslingai ir produktyviai išnaudotą prietaisą.“
Arūnas Krotkus sveikinimo žodžius „jaunesniam kolegai“ užbaigė nuoširdžiu palinkėjimu:
„Dar daugiau! Pasisekė ir mums – Centrui, ir (pasakysiu gal ir per skambiai) Lietuvai! Tai, kad tinkamu laiku ir tinkamoj vietoj – kuriant Centro struktūros modelį, vėliau jį realizuojant ir vadovaujant Centro veiklai – atsirado entuziastingas ir motyvuotas žmogus, didele dalimi nulėmė viso šio projekto sėkmę. Tai ką gi galėčiau pasakyti jaunesniam, bet jau nelabai jaunam kolegai tokia proga? Laikykis, Gintarai. Dar bus visko, dar liko kas nuveikti. Centras yra ir žmonės pradeda jį žinoti. Dabar jis žinią apie save turi skleisti pats. Žinią apie naujus fizinių mokslų rezultatus ir naujas technologijas.“
Skyriaus vadovą sveikino būrys Optoelektronikos skyriaus darbuotojų. Optoelektronikos skyriaus vadovo pavaduotoja Renata Butkutė bei kolegos iš Terahercinės fotonikos laboratorijos - Rusnė, Linas, Ignas, Domas ir kiti - skyriaus vardu įteikė specialiai šiai progai Centre pagamintą lęšį:
„Sveikiname (5!/2)-ojo (fulereninio) gimtadienio proga! Tegu niekada nepritrūksta įkvėpimo fantastinėms idėjoms ir energijos pilnu tempu žaidžiant aukščiausioje lygoje.”
Renata Butkutė džiaugėsi visada konstruktyviu bendradarbiavimu ir Gintaro jaunatvišku polėkiu, įžvalgomis bei azartu mokslui, kurie pritraukia jaunimą ir visu greičiu įsuka į ateities eksperimentus: „Visos geriausios idėjos slypi „anapus". Lai smalsumas ten veda, o kūrybiškumas neišblėsta. Džiaugiuosi mūsų bendravimu, nes galiu tobulėti ir jausti ateities pulsą.”