Nekoreguojami

Nekoreguojami

Nekoreguojami

2021. 10. 12 -

Lietuvos fizikų šventės - LNFK44 atgarsiai

Tris dienas vykusi 44-toji Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija (LNFK 44), kurios pagrindiniu organizatoriumi šiemet buvo Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) – renginys, vadinamas visos šalies fizikų švente, rengiama kas porą metų.

Šįkart tai buvo trisdešimties valandų tiesioginė transliacija internetu ir nesuskaičiuojamas, neįkainojamos vertės Laikas, kupinas tiesioginio bendravimo, šviesių emocijų, žinių, idėjų dalijimosi su kolegomis fizikais bei šio mokslo gerbėjais, puoselėtojais iš visos Lietuvos universitetų, mokslinių tyrimų institutų, švietimo ir edukacijos centrų, mokyklų. Sklandžiai pavykęs renginys dalyviams suteikė daug šiltų, šviesių emocijų, kurių kiekvienas pasiilgo pandemijos metu nevykstant jokiems kontaktiniams renginiams.

Nauja tradicija: apdovanojimai geriausių pranešimų autoriams

Penktadienio vakarą LNFK 44 užbaigė Geriausių jaunųjų mokslininkų pranešimų konkurso laureatų apdovanojimų ceremonija ir FTMC direktoriaus akademiko prof. Gintaro Valušio, Programos ir Organizacinio komiteto pirmininko padėka dalyviams ir rengėjams.

„Nudžiugino ne tik dalyvių gausa - daugiau nei pusė tūkstančio. Šioje konferencijoje pamatėme stipriai per pastaruosius dvejus metus nuo paskutinės konferencijos išaugusį mokslo lygį ir kylantį jo tarptautinį matomumą: tyrėjų rezultatai spausdinami aukščiausio lygio tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose, technologijos diegiamos įmonėse arba tampa naujų verslų pagrindu. Pasidalinome žiniomis ir patirtimi, tapome daugiau žinantys - pakylėjome save virš kasdienybės, kad įkvėpti naujų žinių, galėtume grįžti į laboratorijas naujų rezultatų paieškai. Nudžiugino jaunimas, jų entuziazmas ir aistra mokslui, noras pažinti, suprasti, kurti, gautus rezultatus praktikoje įdiegti. Nuoširdžiai džiaugiamės, kad turime Talentų, pasirenkančių fiziką ir technologijos mokslus bei esame dėkingi rėmėjams, kurių parama leido surengti LNFK 44, įsteigti apdovanojimus jauniesiems mokslininkams.” - kalbėjo prof. G. Valušis.

Idėja pirmą kartą Lietuvos nacionalinės fizikos konferencijos istorijoje surengti geriausių Jaunųjų mokslininkų pranešimų konkursą bei tokiu būdu paremti, paskatinti talentingą jaunimą siekti fizikos ir technologijos mokslų aukštumų kilo FTMC mokslininkėms, LNFK 44 organizacinio komiteto narėms dr. R. Butkutei ir dr. M. Mackoit-Sinkevičienei (taip pat atstovaujančiai VU FF ir „EPS Young minds”). Konkurso prizinį fondą įsteigė konferencijos rėmėjai, o dvylikos konkursantų trijų minučių trukmės koncentruotus pranešimus vertino kompetentinga komisija: akad. prof. Vidmantas Gulbinas, pirmininkas (FTMC) JMA akad. Linas Minkevičius (FTMC), prof. Mikas Vengris (VU), JMA akad. Jevgenij Chmeliov (VU), LFD Valdybos narė dr. Mažena-Mackoit-Sinkevičienė (VU/FTMC), JMA akad. prof. Tomas Tamulevičius (KTU), prof. Artūras Jukna (VGTU).

Pirmojo, tikimės, tapsiančio tradiciniu LNFK Geriausių Jaunųjų mokslininkų pranešimų konkurso laureatais tapo: Dovydas Banevičius (VU) - I-oji vieta (Didysis prizas, skiriamas „Teltonika IOT Group”) už darbą „Trečios kartos organinių šviestukų veikimo parametrų gerinimas įvedant smulkius emiterio struktūros pakeitimus”. II-osios vietos laimėtojai: Lina Grinevičiūtė (FTMC) už darbą „Periodiškai nanostruktūrizuotos optinės dangos, skirtos lazerio šviesos valdymui” ir Lukas Naimovičius (VU) už darbą „Ciano grupėmis modifikuotų rubrenų taikymas NIR fotonų konversijai į regimąją sritį“ („EPS Young minds” nominacijos). III-oji vieta: Vladislovas Čižas (FTMC) su darbu „Kaitinami metapaviršių emiteriai, skirti THz/sub-THz dažnių ruožui” ir Edvinas Radiunas (VU), pranešimas „NIR fotonų konversija į matomą sritį: technologija leidžianti gauti našius rubreno sluoksnius“ („Brolis semiconductors“ nominacijos). Sveikiname jaunuosius fizikos mokslo žinovus!

Renginio statistika: auga susidomėjimas fizika

Tris dienas hibridiniu būdu vykusios konferencijos statistiką skrupulingai skaičiavusios Organizacinio komiteto narės FTMC dr. Renatos Butkutės duomenimis, konferencijoje paralelinių sesijų metu pristatyta 80 pranešimų: 6 plenariniai, 13 kviestinių, 61 žodinis, 170 stendinių pranešimų iš programinių daugiau nei 15 fizikos mokslo sričių: Aplinkos ir energetikos fizika bei technologijos, Astrofizika, astronomija ir kosmologija, Biofizika ir medicinos fizika, Cheminė fizika ir technologiniai taikymai, Elementariųjų dalelių, atomų ir branduolių fizika, materijos sandara, Elektronika ir optoelektronika, Fizikos pedagogika ir edukologija, istorija, terminija ir mokslo politika, Funkcinės medžiagos ir dariniai, medžiagų technologijos, Instrumentai ir matavimų technologijos, Šviesos technologijos ir kvantinė optika, Lazerių fizika ir technologijos, Nanomokslas ir nanotechnologijos, Puslaidininkių ir kietųjų kūnų fizika, Teorinė, statistinė ir skaičiuojamoji fizika ir kt.

Lietuvos fizikas, Katalonijos politechnikos universiteto ir VU prof. habil. dr. Kęstutis Staliūnas, sudominęs konferencijos dalyvius plenariniu pranešimu - projekto apžvalga „Turbulencijos valdymas neermitiniais potencialais“, džiaugėsi temų gausa, šviesia, jaukia renginio aplinka ir galimybe susitikti bei pabendrauti su seniai matytais kolegomis, kurso draugais.

„Ši konferencija – plati pagal tematiką, tad nors iš vienos pusės darbai lyg pažįstami, nes juos pristato kolegos, draugai, temų gausa, kompleksiškumas suteikia galimybę sužinoti kažką naujo, pasidalinti savo darbais, atnaujinti kontaktus. Labai gera renginio „aura“ socializacijos prasme: draugiška atmosfera leidžia ir pajuokauti, ir pabūti rimtiems. Tai reikalingas ir geras renginys. Fizika - labai plati sfera, tad net jei pranešimas ne iš tavo temos, vis tiek „pasiimi“ iš jo naujų idėjų, įkvėpimo, tai netiesiogiai padeda atrasti minčių saviems darbams. Ir tas laikas, kai nebuvo „gyvų“ konferencijų, manau, yra labai blogas laikas, jų trūko. Juk sėdėdamas prie kompiuterio pradedi „atsitraukti“ nuo gyvenimo, nematai žmonių reakcijų į pranešimą. Mokslininkui labai svarbus grįžtamasis ryšys, pasidžiaukime galėjimu bendrauti.“ – sakė prof. habil. dr. K. Staliūnas.

Pasak kviestinio pranešėjo KTU prof. dr. Tomo Tamulevičiaus, renginys aktualus Fizikos ir Medžiagų inžinerijos tyrimų srityse dirbantiems mokslininkams:

„Džiugu, kad Lietuvoje turime ne tik gausų būrį specialistų, bet ir tokią universalią platformą, kur nesiaurinant temų lauko, būdingo tematinėms konferencijoms, galime tarpusavyje dalintis įvairiausiomis idėjomis. LNFK palyginčiau su Europos medžiagų tyrėjų organizacijos (EMRS) organizuojama konferencija, vienijančia visos Europos mokslininkus. Kiekvieno mokslininko garbės reikalas stengtis čia sudalyvauti, nes tik taip užtikrinamas supratimas apie vykdomų tyrimų aktualumą ir garantuojamas matomumas bei pripažinimas mokslininkų bendruomenėje. Taip pat verta palaikyti gražią tradiciją šias konferencijas rengti ne vien Vilniuje bet ir Kaune nes tai leidžia dar labiau suaktyvinti bendradarbiavimą ir integruoti mūsų nacionalinį gamtos mokslų potencialą. Tai ypač aktualu siekiant užtikrinti kokybiškus mokslinius tyrimus bei pritraukiant tarptautinį konkursinį mokslo finansavimą.” – sakė prof. T. Tamulevičius.

Konferencijoje mokslininkas pristatė savo mokslinės grupės rezultatus vykdant tyrimus periodinių mikro bei nano struktūrų taikymuose. Šių struktūrų matmenys yra artimi šviesos bangos ilgiui, jų rezonansinė sąveika su šviesa gali būti naudojama įvairiems su fotoninėmis bei lazerinėmis technologijomis susijusiems taikymams. Tai sritis, kur Lietuvoje sėkmingai dirbama ne vien mokslinių tyrimų, bet ir aukštųjų technologijų komercinimo veiklose.

Atviras ir patrauklus renginys

Daugiausia konferencijos dalyvių – mokytojų iš visos Lietuvos, jiems aktyvumu mažai nusileido fizikos gerbėjai iš VU FF ir FTMC, kitų Lietuvos mokslo institucijų. Dalyvavo beveik po lygiai doktorantų ir studentų, mokytojų, mokslo daktarų. Pastarasis faktas itin nudžiugino nudžiugino organizatorius, pabrėžusius, kaip svarbu, jog fizikos mokslas įtrauktų kuo daugiau visuomenės, jaunų žmonių:

„Smagu, kad apie 75 proc. žodinių pranešių šiame svarbiame fizikos pasaulio renginyje skaitė doktorantai. Taip pat verta pažymėti, kad buvo nemaža konkurencija tarp dalyvių - bakalauro ir magistrantūros studentų, norinčių pristatyti žodinius pranešimus. Būtent dėl didelio norinčiųjų skaičiaus nusprendėme kol kas kviesti juos į stendinių pranešimų, vadinamųjų „posterių” sesiją, kurioje dalyvavo daug antro, trečio kurso studentų. Vadinasi, į fizikos pasaulį studentai jau ateina turėdami kažkokius rezultatus, dirbdami mokslinėse laboratorijose. Tai labai džiugina. Taip pat svarbu, jog mūsų rėmėjai taip pat rengė žodinius pranešimus ir yra suinteresuoti parodyti fizika besidominačiam jaunimui visas karjeros galimybes. Žavi augantis jaunimo susidomėjimas šia sritimi, kad jie eina ne tik turėdami galimybę parodyti savo darbą, bet ir pažiūrėti, ką daro kiti, pasitikrinti galimybių.

FTMC, kaip pagrindinis organizatorius, didžiuojasi galimybe surengti konferenciją, nors situacija dėl koronaviruso pandemijos – sudėtinga. Džiaugiamės, kad daugiau nei 90 proc. dalyvių – pasiskiepiję, atsakingi, tad vyko geras šventinis renginys. Nepalyginama patirtis, kai pasiekimais kiekvienas dalijasi anapus ekrano iš savo „vienutės“ ir susirinkus visiems drauge – tuomet diskusijos, žinių ir idėjų sklaida įgauna visai kitą pagreitį.“ – sakė dr. R. Butkutė.

Lietuvos fizikų draugijos prezidentas akad. prof. habil. dr. J. V. Vaitkus, dalyvauti LNFK pradėjęs nuo septintojo renginio, pastebi, kad nors laikui bėgant kito šios konferencijos „profilis“, fizikos mokslų reikšmė valstybės, visuomenės raidai tik didėja. O galimybė susitikti su kolegomis iš kitų fizikos krypčių – padeda tobulėti.

„Iš tiesų, fizika aprėpia labai daug įvairių sričių, mes net apibrėžiam, kad fizika - ne mokslas, o mąstymo būdas. Bent jau fizikos studijos yra pagrindinis dalykas, suformuojant tam tikrą mąstymo būdą, naudingą daugelyje sričių, net vadyboje. Anksčiau konferencijos vyko kasmet, daugiau dėmesio buvo švietėjiškai misijai, informacijos perteikimui mokytojams, renginiai vyko rajonuose. Vėliau, taip pat ir šiuo metu iškilo poreikis viešai diskusijai: kam reikalingi, kuo visuomenei, valstybei naudingi fizikiniai tyrimai. Šioje konferencijoje vienas geriausių pranešimų, parodantis mokslinių tyrimų reikšmę ir buvo akademiko dr. G. Račiukaičio pranešimas „Nuo intensyvaus sužadinimo šviesa fizikos iki lazerinių technologijų“, kuriuo parodytas kelias nuo mokslinės fizikinės idėjos iki praktinio panaudojimo. Kitas dalykas, svarbus kaip mokslininkui, kurį suteikia konferencija – pažanga, kurią lemia čia vykstantis gyvas, betarpiškas tarpdisciplininis, netgi tarpkryptinis bendravimas. Juk fizikos mokslai apima daugybę įvairių krypčių, kur „standartinis“ fizikas nesupranta, apie ką kalba kitos fizikos srities kolegos. Tam tikros kryptys netgi nedėstomos universitetuose, nes yra per daug sudėtingi dalykai. Galimybė bendrauti taip, kaip bendraujame čia – tiesiog praplečia pačių fizikų erudiciją. O jaunimas gali parodyti savo gebėjimus, pasiekimus ir tai yra lygiai taip pat svarbu bei reikšminga, kaip patyrusių kolegų darbai.“ - pastebėjo LFD prezidentas.

Vieną iš pranešimų sesijos moderavęs NVI Biomedicininės fizikos laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis taip pat džiaugėsi temų įvairove:

„Džiugu, kad fizikai neapsiribojo grynai tik fizikiniais dalykais, o buvo biofizika, medicinos fizika ir kt. Fizikų reikia visur, statistika teigia, kad tik penki procentai baigusių fiziką dirba fizikos srityje, likusi dauguma – kitose sferose. Bet darbo biržoje fizikų – nėra, tai rodo, kad šis išsilavinimas suteikia galimybę dirbti kūrybingai ir visur. Matyt, nereikia suteikti šiam mokslui sudėtingo atspalvio, reikia, kad pritrauktume daugiau jaunimo studijuoti fiziką, akcentuoti, jog fizikos metodus taikome visi gyvenime, tai yra visi gamtos dėsniai. Man patiko renginys, nes buvo atviros durys visiems, kas nori: tiek dirbantiems su technologijomis, tiek ieškantiems naujų mokslinių fundamentinių minčių. Konferencija gera, nes nebuvo uždaras fizikų renginys, o diskusija. Susirinko tie, kas orientuoti į fiziką, naudoja fizikinius metodus, sugebėta paviesti į būrį „kitaminčius“, bet siekiančius vieno tikslo: kaip pritaikyti ši mokslą, sprendžiant įvairiausias problemas.“ – kalbėjo prof. R. Rotomskis.

Svarbią žinią, kad būtina tausoti energijos išteklius ir ne vien ieškoti daugiau galimybių atsinaujinančios energetikos šaltinių plėtrai, bet mažinti besaikį vartojimą, aktualiu plenariniu pranešimu „Saulės energetika, praeitis, dabartis ir perspektyvos“ fizikų bendruomenei ir visam pasauliui perdavė akademikas FTMC prof. habil. dr. Vidmantas Gulbinas:

„Didinti neužteks – reikia mažinti vartojimą, tausoti energijos sunaudojimą, suvokti, kad negalime švaistyti resursų. Jei nemažinsime transporto, pramonės, inovacijų ir technologijų augimo, lemiančio didėjančias emisijas – nepasieksime nulinės emisijos. Kapitalizmas - tai santvarka, pagrįsta didėjančiu suvartojimu. Aš manau, kad ekonomistai dabar turėtų galvoti, kaip galėtume laimingi gyventi neaugančios, galbūt net mažėjančios eonomikos sąlygomis. Tai, ko gero, įmanoma pasiekti suvienijus jėgas.“

Pasak FTMC mokslininko, konferencija pavyko: turinys patraukė įdomiais, gerais pranešimais, pristatyta naujų darbų, daug gražaus ir įdomaus mokslo.

Mokslas, verslas ir politika – tvarios ekosistemos iššūkiai ir galimybės

Daug fizikos gerbėjų dėmesio tiek „gyvai“ salėje, tiek stebinčių specialią diskusijos transliaciją internetu, sulaukė antrosios LNFK 44 dienos vakare surengta diskusija „Fizika ir aukštųjų technologijų pramonė – iššūkiai, galimybės, politika“, kurioje dalyvavo „Light Conversion" gen. direktorius M. Barkauskas, „Teltonika IOT Group" steigėjas ir prezidentas A. Paukštys bei viceprezidentas inovacijoms E. Zdaniauskis, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras G. Jakštas, verslo konsultantas ir signataras A. Abišala, finansų analitikas, investuotojas ir signataras V. Katkus, VU profesorius akad. A. Dubietis, moderavo FTMC direktorius G. Valušis. Pokalbio metu aptarti jaunųjų talentų skatinimo, pritraukimo į fizikos mokslus iššūkiai, fizikos tyrėjų, technologijų pramonės atstovų ir valstybės sinergijų galimybės, bendradarbiavimo stiprinimas, plėtra, aukščiausio lygio fizikos ir technologijų kūrėjų reikšmė šalies ekonomikoje.

Pasak ŠMS viceministro G. Jakšto, svarbu, jog šalies verslas yra imlus mokslui, yra nemažai aukščiausio lygio mokslinių tyrimų pasiekimais grįstų sėkmingo verslo pavyzdžių, suinteresuotos sritys siekia kuo produktyvesnio bendradarbiavimo ir mato labai aiškias kliūtis, kurios trukdo sėkmingą mokslo ir technologijų pramonės ekosistemos augimą.

„Iš vyriausybės pusės turime pareigą išgirsti priežastis, trukdančias mokslo ir technologijų pramonės plėtrai, sėkmingam darbui, nes aukščiausio lygio technologijų pramonė - mūsų šalies ateitis. Tikrai negalime orientuotis į žemesnį ar vidutinį lygį. Diskusijoje įvardintos aiškios problemos: talentų-jaunų specialistų trūkumas, jų paruošimas; mokslinių tyrimų tikslinis finansavimas, kad ne visi pinigai skirti aukštųjų technologijų vystymui „išeitų“ į įmones, bet liktų ir mokslo pasaulyje, kad būtų galima plėtoti mokslininkų idėjas, atradimus. Problemų yra nemažai, turime priemonių sąrašą, stengsimės padėti, kiek leidžia finansavimas. Vyriausybė tarptautinio lygio mokslą, koks yra vystomas FTMC, laiko prioritetu, šalies stiprybe. Kas penkerius metus vykdomame mokslinių centrų vertinime FTMC veikla yra pripažinta aukščiausio lygio Lietuvos ir tarptautinio lygio mokslu, labai kokybišku, bendradarbiaujančiu su verslu ir tokiu būdu sukuriančiu didžiulę pridėtinę vertę. Tai yra branduolys, iš ko gimsta valstybė, tad kai svarstome vyriausybiniu lygiu naujų, sėkmingų ekosistemų kūrimo klausimus, sėkmės pavyzdžiai yra dvi sritys: fizikiniai mokslai - lazeriai ir gyvybės mokslai. Turime į juos investuoti ir vystyti.“ – pabrėžė viceministras G. Jakštas.

Pasak verslo konsultanto A. Abišalos, mokslininkų, pramonės ir valstybės interesus reikia ne derinti, o sukurti tinkamą aplinką bendrų interesų kūrimui:

„Reikia kalbėti apie kryptį, kuri būtų stiprus faktorius vidutinių, nedidelių įmonių sėkmei - tai technologijų perdavimo sistemos kryptis nuo mokslo į verslą. Nes labai daug pramonės, kuri tiksliai žino, ko nori ir mielai užsakinėtų mokslinius tyrimus, bendradarbiautų. Bet aukščiausio lygio mokslininkų darbą savo idėjų patvirtinimui, plėtrai gali leisti tik labai stambios įmonės, Lietuvoje jų nedaug. Verslas naudojasi mokslu, bet dažniausiai senais tyrimais, jau esamomis mokslo žiniomis. Užsakinėti naujausius mokslinius tyrimus – trūksta finansų. Reikia kalbėti ne apie interesų derinimą, o apie technologijų perdavimo sistemos tobulinimą, vystymą. Apie gerą suinteresuotų pusių savitarpio supratimą ir dar geresnį kliento poreikių pažinimą: koks yra rinkoje aukštųjų technologijų produktų poreikis. Taikomajam mokslui reikia galvoti apie rinkos tyrimus, nujausti, ko gali reikėti ateityje. Čia mokslui reikia pagalbos iš šalies. Kaip suprantu, būtent sistemos tobulinimas tampa viena iš svarbių valstybės investicijų krypčių.“

Finansų analitiko ir investuotojo V. Katkaus nuomone, tokie renginiai, kuriuose mokslas dalijasi pasiekimais ir diskutuoja su verslu yra būtini, kad visos suinteresuotos šalys išgirstų viena kitą:

„Tokie pokalbiai yra netgi privalomi. Gaila, kad Lietuvoje tokio formato, kai yra galimybė diskutuoti apie tokį daugialypį, vadinamąjį „sunkų“ mokslą - fiziką, beveik nėra. Juolab, kad šiuo metu, 2021 m., mes esame tam tikrame technologijų pasaulio, grįsto moksliniais tyrimais, kaitos procese, lūžio taške. Tad diskusija labai reikalinga, vyko turiningai ir puiku, jog yra aukštųjų technologijų įmonių, kurios turi didžiulį vystymosi potencialą ir netrukus iš vadinamojo pogrindžio tikrai taps lyderėmis.“

Renginio metu turėjusią įvykti Lietuvos fizikų draugijos (LFD) asamblėją nuspręsta surengti kitu metu. Taip pat paskelbta, kad 45-toji Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija 2023 m. vyks Vilniaus universitete.

Nekoreguojami

Lietuvos fizikų šventės - LNFK44 atgarsiai

Galerija